Praėjusiais metais mūsų šalyje nugvelbta beveik trečdaliu mažiau automobilių
Policijos parengtose ataskaitose apie praėjusiais metais vagių padarytus išpuolius prieš automobilininkus ryškėja sunkiasvorių transporto priemonių grobimo tendencija.
Tendencijos – optimistinės
2005-aisiais Lietuvoje iš viso užregistruota 82 074 nusikaltimų, iš kurių vagystės sudaro 47,3 proc. (38 821). Transporto priemonių grobimų lyginamoji dalis bendroje nusikalstamumo struktūroje sudaro 7,1 proc.
„Galime konstatuoti, kad kriminogeninė situacija transporto priemonių vagysčių srityje šalyje po truputį gerėja. Per metus Lietuvoje užregistruoti 5824 transporto priemonių grobimo atvejai, tai – 2 136 nusikaltimais, arba 26,8 proc., mažiau nei 2004 metais”, – pasakojo Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos skyriaus viršininkas Darius Zasas.
Jo teigimu, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia ilgapirščiai taikosi į lengvuosius automobilių, kurių vagystės sudaro 71 proc. visų transporto priemonių vagysčių. 2005 metais šalyje pagrobti 4 138 automobiliai, tai 1 727 automobiliais, arba 29,4 proc., mažiau nei 2004 metais (5865). Pagrobtųjų automobilių procentas nuo registruotųjų šalyje transporto priemonių sudaro 0,23 proc.
Vardydamas priežastis, dėl kurių transporto priemonių vagysčių skaičius smarkiai sumažėjo, D.Zasas pirmiausia paminėjo Lietuvos stojimu į ES atsiradusią galimybę laisvai judėti tiems veikėjams, kurie ankščiau kai kuriose valstybėse būdavo paskelbiami nepageidaujamais.
„Akivaizdu, kad dėl to iš mūsų šalies išvyko daug automobilių vagių. Be to, profesionaliau pradėjo dirbti automobilių vagysčių tyrėjai, jau turintys galimybę naudotis įvairiomis duomenų bazėmis, kuriose sukaupta naudinga informacija. Svarbu ir tai, kad žmonės daugiau dėmesio skiria papildomai automobilių apsaugai, o ir patys automobiliai jau siūlomi su įrengtomis gamyklinėmis apsaugos sistemomis – imobilaizeriais”, – nurodė Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos skyriaus viršininkas.
Vagysčių skerspjūvis
Policijos parengtoje ataskaitoje apie praėjusių metų automobilių vagystes konstatuojama, kad mašinos yra grobiamos visoje šalies teritorijoje, tačiau šiek tiek daugiau kenčia miestiečiai. Pernai penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose užregistruota 56 proc. tokių nusikaltimų (2004 m. – 63 proc., 2003 m. – 64 proc., 2002 m. – 62 proc., 2001 m. – 63 proc., 2000 m. – 65 proc.).
„Kaip matyti, šis rodiklis po truputį mažėja. Tam įtakos gali turėti ir tai, kad didžiuosiuose šalies miestuose yra įsteigti autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriai, kurių darbuotojai sugeba profesionaliau tirti tokius nusikaltimus”, – samprotavo D.Zasas.
Daugiausia automobilių grobimo atvejų užregistruota Vilniuje – 1153, arba 28 proc. visų pernai pavogtų, Kaune – 681, arba 17 proc., Klaipėdoje – 214, arba 5 proc., Panevėžyje – 213, arba 5 proc., o Šiauliuose – 182, arba 4 proc. Didžiausias automobilių grobimų padidėjimas užfiksuotas Elektrėnų, Kaišiadorių ir Šiaulių rajonuose, o sumažėjimas – Panevėžio, Kauno ir Vilniaus miestuose.
Kaip ir ankstesniais metais, taip ir 2005-aisiais, dažniausiai buvo vagiami 12-16 metų automobiliai. T.y. dažniausia yra grobiamos senesnės populiariausių modelių transporto priemonės. Lyderiu šioje srityje išliko „Volkswagen” markės automobiliai, kurių Lietuvoje daugiausiai ir yra užregistruota.
„Apskritai vagiamiausių mašinų pirmasis dešimtukas praktiškai nepasikeitė. Nauja tendencija galima pavadinti nebent tai, kad pastaruoju metu kiek padidėjo nusikaltėlių dėmesys Japonijoje pagamintiems automobiliams – „Toyota”, „Mitsubishi”, „Lexus”, „Subaru”.
Greičiausiai tai lemia išaugusi jų paklausa Rusijoje”, – spėjo D.Zasas.
Per 2005 metus taip pat buvo pagrobti 27 visiškai nauji (pagaminti 2005 metais) skirtingų markių automobiliai (2004 m. – 21, 2003 m. – 44). Populiariausi tarp grobiamų naujų automobilių -„Toyota RAV4”, „Honda CR-V”, „Honda Accord”, „BMW X5” ir kiti prabangūs automobiliai. Grobdami naujus automobilius nusikaltėliai dažnai juos nutempia, kadangi tokių automobilių apsaugos sistemos yra sunkiau įveikiamos.
Beje, iš užsienio valstybių piliečių buvo pagrobta 40 automobilių – 19,9 proc. mažiau nei užpernai. Svarbu ir tai, kad 2005 metais šalyje užregistruoti tik 53 atvejai, kai automobiliai buvo užvaldyti plėšimo būdu. Plėšimų siekiant užvaldyti automobilius skaičiaus mažėjimą galima sieti ir su tuo, kad už tokį nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato ganėtinai griežtą bausmę, dėl to nusikaltėliai nelinkę rizikuoti.
Grobiami ir sunkiasvoriai
2005-aisiais taip pat buvo nuvaryti 32 sunkvežimiai (33 nusikaltimais, arba 51 proc., mažiau nei užpernai), iš kurių 26, arba 79 proc., pavyko surasti. Per 2005-uosius buvo pagrobta 13 puspriekabių, tai 8 atvejais, arba 38 proc., mažiau negu ankstesniais metais. Surasta – 7, arba 54 proc., iš pagrobtųjų.
236 atvejais, arba 40 proc., sumažėjo mikroautobusų ir autobusų grobimų skaičius. Pernai į šios kategorijos transporto priemones buvo nusitaikyta 356 kartus, o surasta 160, arba 45 proc., pagrobtų didesniam keleivių būriui pritaikytų automobilių.
2005-uosius metus iki 53, arba 35 nusikaltimais (40 proc.), sumažėjo motociklų vagysčių skaičius. Dar didesniu nuošimčiu sumažėjo traktorių vagysčių skaičius – pernai jų nugvelbta 18, arba 16 (47 proc.) mažiau nei ankstesniais metais. Beje, žemės ūkio technikos grobimai būdingi Panevėžio apskrities bei pasienyje su Latvija esantiems rajonams.
Mūsiškiai ūkininkai iš ES žemės ūkio vystymo fondų gauna didelę finansinę paramą ir įsigyja daug brangios žemės ūkio technikos, todėl galima teigti, kad toliau daugės žemės ūkio technikos vagysčių. Šių nusikaltimų tyrimą apsunkina tai, kad Lietuvoje nėra vieningos žemės ūkio technikos registracijos duomenų bazės.
Priešnuodžių nėra
Kalbėdamas apie apsaugos priemones D.Zasas pastebėjo, kad kaip ir anksčiau, profesionalių vagių, naudojančių kompiuterines sistemas elektriniams automobilių „saugikliams” išjungti, sustabdyti praktiškai neįmanoma. Jie sugeba įsibrauti į mašinų vidų ir „nulaužti” visus ten esančius užraktus per stebėtinai trumpą laiką, nesukeldami triukšmo ir nepatraukdami aplinkinių dėmesio.
„Nepaisant to, kad pagrobtų automobilių su įrengtomis apsaugos priemonėmis skaičius nuo visų pagrobtųjų automobilių skaičiaus sudaro 25 proc. (2004 metais – 21 proc., 2003 metais – 23 proc.), pernai beveik penktadaliu sumažėjo automobilių su signalizacijomis grobimų. Su įrengtomis elektroninėmis apsaugos priemonėmis buvo pagrobta 970 automobilių, tai – 190 atvejų, arba 16 proc., mažiau nei 2004 metais. Per metus buvo pagrobti 68 automobiliai su įrengtomis mechaninėmis apsaugos priemonėmis, tai – 63 atvejais, arba 48 proc., mažiau nei pernai.
Visgi didžioji dalis pavogtų automobilių buvo be jokių apsaugos priemonių ir buvo itin lengvu laimikiu nusikaltėliams. 3 833 automobiliai, arba 93 proc., buvo pagrobti iš nesaugomų stovėjimo aikštelių, gatvių, gyvenamųjų namų kiemų ir kitų viešųjų vietų”, – pastebėjo policijos Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos skyriaus viršininkas.
Beje, slūgstant vagystėms, pernai kiek sumažėjo apdraustų automobilių grobimų. 2005-aisiais buvo pagrobti 621 apdraustas automobilis, tai 44 automobiliais, arba 6 proc., mažiau nei 2004 metais, nors apskritai apdraustų keturračių padaugėjo populiarėjant lizingo kompanijų paslaugoms. Pasak D.Zaso, apdraustų automobilių grobimų dalis bendroje automobilių grobimų struktūroje sudaro tik 2 proc.
Išaiškinamumas gerėja
49 proc. sumažėjo ir bendras surastų mašinų skaičius (šeimininkams grąžinta 2 032 automobiliai).
„Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad policijai sekasi prasčiau, nes rado mažiau nuvarytų automobilių, tačiau panašia proporcija sumažėjo ir pačių vagysčių. Iš tiesų nusikaltimų išaiškinamumo procentas beveik nepasikeitė. Šalyje surandama 49 proc. pagrobtųjų automobilių ir šių nusikaltimų išaiškinamumas Lietuvoje po truputį gerėja. Mažiausia procentine išraiška surandama automobilių Klaipėdoje, Šalčininkų ir Kupiškio rajonuose, o daugiausia Šilutės, Šakių ir Telšių rajonuose. Iš visų šalies policijos įstaigų tik Alytaus miesto ir rajono policijos komisariatas 2005-aisiais neištyrė nė vienos automobilių vagystės”, – patikino D.Zasas.
Policijos ataskaitoje pastebima, kad autotransporto priemonių grobimai ir su tuo susiję kiti nusikaltimai yra vienas iš pagrindinių šešėlinės ekonomikos pajamų šaltinių. Nusikalstamo pasaulio atstovai kasmet vien iš automobilių grobimų turi apie 7 mln. litų pelno.
Pašnekovas atkreipė dėmesį į praėjusiais metais net 39 proc. (iki 4 948) išaugusį automobilių valstybinių numerių ženklų vagysčių skaičių. Surasta tik 35, arba 0,7 proc., valstybinių numerių ženklų.
„Analizuojant sukauptą informaciją galima teigti, kad automobilių valstybiniai numeriai grobiami norint juos panaudoti gabenant į Rytų valstybes užsienyje ir Lietuvoje pagrobtus automobilius. Be to, vogti numeriai naudojami norint įsipilti kuro degalinėse ir nesusimokėjus pasišalinti”, – pastebėjo D.Zasas.
Jo teigimu, policija ketina inicijuoti atsakomybės už prarastus valstybinio numerio ženklus sugriežtinimą, nes didžioji dalis pranešimų apie pavogtus valstybinius numerių ženklus yra melagingi.
Įvairūs daiktai, palikti automobilių salonuose, ilgapirščius pernai sugundė 7 278 kartus, t.y. 137 nusikaltimais, arba 2 proc., mažiau nei pernai. Per metus buvo pavogti 133 automobilių stiklai, 90 akumuliatorių, užregistruota 213 automobilinių ratų vagysčių. Kaip ir kasmet, didžiąją dalį vagysčių iš automobilių sudaro radioaparatūros vagystės.
Draudikai žada permainų
Šiais metais į pastebimai pagerėjusią kriminogeninę situaciją jau sureagavo ir draudimo kompanijos, prakalbusios apie žymiai mažesnius draudimo tarifus bei sumažėjusius reikalavimus apsaugos sistemoms perkantiesiems daugelio markių naujas, neprabangias transporto priemones.
„Pagrindinė šiuos pokyčius lemianti priežastis – trečdaliu mažesnis, lyginant su senesniais, naujų automobilių nuostolingumas. Manome, kad tokį rezultatą lemia keletas veiksnių, kurių vienas svarbiausių yra techninis naujų automobilių pranašumas, leidžiantis jų savininkams saugiau važinėti”, – teigė „Ergo Lietuva” Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.
Mažesni draudimo tarifai bus taikomi 15 markių ir 76 modelių automobiliams. Tobulėjant gamyklinės apsaugos sistemoms, atsiranda daugiau automobilių, kurie draudžiami nedarant papildomos intervencijos į degimo sistemos blokavimą.
Kita vertus, prabangiems, didelės vertės ar, pagal statistinius duomenis, dažniau vagiamiems automobilių modeliams ir artimiausioje ateityje išliks reikalavimai, be gamyklinės apsaugos, montuoti papildomas apsaugos nuo vagystės sistemas.
Dažniausios naujų automobilių žalos yra avarija (70 proc.) ir vagystė (12 proc.). Įvairias žalas, anot A. Pilčico, patiria daugiau nei kas antras „Kasko” draudimu apsidraudęs vairuotojas.
👿