Kėdainių tėvu vadinamas milijonierius Viktoras Uspaskichas – vėl privatus asmuo.
Po skandalų pasitraukęs iš ūkio ministro posto ir atsisakęs Seimo nario mandato verslininkas dabar ketina pailsėti.
Atgavęs Vyriausybėje prarastas jėgas V.Uspaskichas turės daugiau laiko užsukti į Kėdainius, kurie tapo jo tramplinu į didžiąją politiką.
Kėdainiuose V.Uspaskichas po sunkių darbų galės kaip ir anksčiau pasiausti „Vikondos” pramogų centre, kurį kažkada, pasirodo, yra gavęs dovanų.
Keistų sutapimų virtinė
Šiuo metu V.Uspaskichas pramogų centrą yra išnuomojęs „Vikondos” koncernui priklausančiai uždarajai akcinei bendrovei „Legrita”.
Bendrovės direktorė – Ramunė Bučienė. Ji – prieš kelias dienas netikėtai išgarsėjusio teisininko, „Vikondos” advokato ir ištikimo V.Uspaskicho gynėjo Vytauto Bučiaus žmona.
Praėjusią savaitę būtent šis buvęs Kėdainių rajono vyriausiasis prokuroras tikino prieš 10 metų pataręs V.Uspaskichui neva melagingai užfiksuoti, kad jo išsilavinimas – „spec. vidurinis”.
Apklausos protokolą, liudijantį apie tikrąjį V.Uspaskicho išsilavinimą – specialųjį vidurinį, „Lietuvos rytas” aptiko Kėdainių rajono teismo archyve.
Protokolą, kurį pasirašė dabartinis Darbo partijos lyderis, 1995 metais surašė V.Bučius. Tuo tarpu vėliau V.Uspaskichas savo biografijose ėmė rašyti, kad 1993 metais jis yra baigęs G.Plechanovo akademiją Maskvoje.
Tačiau nei diplomo, nei kitokių studijų įrodymų politikas iki šiol nepateikė.
Privatizavo ir atidavė
Ne mažiau įdomi ir kino teatro, vėliau virtusio „Vikondos” pramogų centru, privatizavimo istorija.
Maždaug 1200 metrų naudingo ploto turintį pastatą su rūsiu ir kiemo įrenginiais prieš 12 metų privatizavo tuometis Kėdainių rajono savivaldybės kultūros skyriaus vedėjas Vytoldas Burneika.
Bet netrukus valdininkas kino teatrą padovanojo V.Uspaskichui. 1993 metų spalio mėnesį Kėdainių notarų biure įformindami dovanojimo sutartį, abu vyrai pastatą įvertino beveik 280 tūkst. litų.
Finansų ir mokesčių teisės specialistai mano, kad tokiu sandoriu buvo siekiama legalizuoti abejotinos kilmės pinigus.
Pasiūlė surasti pirkėją
Ši keista kino teatro privatizavimo istorija prasidėjo 1993 metais, kai jį iš bendrovės Panevėžio skirstomųjų tinklų perėmė Kėdainių rajono savivaldybė.
Tada ir buvo nutarta kino teatrą parduoti: pastatas buvo apleistas, su vandens sklidinais rūsiais.
„Tuomet kažkas iš rajono privatizavimo komisijos narių ir pasiūlė man rasti pastatui pirkėją”, – prisiminė senus įvykius 50 metų V.Burneika.
Valdininkas iš karto patraukė pas tuometį „Vikondos” prezidentą V.Uspaskichą. Tada jis buvo vienintelis ką nors brangaus Kėdainiuose galintis pirkti verslininkas.
Kultūros skyriaus vedėjas jau prieš tai su „Vikondos” prezidentu buvo turėjęs finansinių reikalų – V.Uspaskichas buvo davęs 5200 JAV dolerių V.Burneikos kuriamai Kėdainių krašto televizijai.
Teigiama, jog šiuos į polietileninį maišelį suvyniotus pinigus verslininkas perdavė be dokumentų.
Dėl sandorio sutarė žodžiu
„Kai pateikiau pasiūlymą įsigyti kino teatrą, V.Uspaskichas pasakė: pirk pats tą pastatą, pinigų tau duosiu”, – neslepia V.Burneika.
Tada esą buvo sutarta – V.Uspaskichas duoda pinigus, V.Burneika kino teatrą perka savo vardu, o paskui jam padovanoja. Už šią paslaugą tuometinis „Vikondos” prezidentas esą pažadėjo toliau remti V.Burneikos įkurtą Kėdainių krašto televiziją.
Buvęs kultūros skyriaus vedėjas tikino, jog į V.Uspaskicho sugalvotą sandorį įsivėlė tiktai todėl, kad šis tvirtino neturįs laiko pats dalyvauti aukcione, nes važinėdavo į Rusiją, Lietuvoje būdavo retai.
Pinigai – be dokumentų
Prieš pat kino teatro aukciono pradžią V.Burneika dar kartą apsilankė pas V.Uspaskichą. Verslininkas esą be ilgų kalbų padavė 55 tūkstančius JAV dolerių. Jokių raštelių ar pinigų perdavimo dokumentų vyrai nesurašė – abu pasitikėjo vienas kitu.
„Tokią sumą aukcione už kino teatrą ir sumokėjau. Pats teturėjau trijų kambarių butą ir už motinos pinigus pirktą automobilį „Lada”, – teigė V.Burneika.
Tada daug kam pasirodė keistas staigus kultūros skyriaus vedėjo praturtėjimas. Kai kurie asmenys spaudė pasakyti, iš kur valdininkas gavo tokius pinigus.
„Tada teprasitariau, kad pasiskolinau iš V.Uspaskicho”, – „Lietuvos rytui” sakė V.Burneika.
Pasinėrė į televiziją
Netrukus naujasis pastato šeimininkas pasirašė turto dovanojimo V.Uspaskichui aktą. Už tai sulaukė žadėtų investicijų į televiziją. Buvo nupirktos dvi pusiau profesionalios filmavimo kameros, pultai, kitos įrangos. Visa tai buvo įforminta kaip labdara.
Dar po kelių mėnesių V.Burneika atsisakė savivaldybės kultūros skyriaus vadovo pareigų ir pasinėrė į darbą televizijoje.
Netrukus savivaldybės televizija tapo uždarąja akcine bendrove Kėdainių krašto televizija, o V.Burneika – jos direktoriumi.
Kontrolinis šios bendrovės akcijų paketas atsidūrė V.Uspaskicho rankose, nes jis buvo paaukojęs televizijai daugiausia pinigų.
Vėliau šio verslininko turimas akcijų paketas išaugo iki 70 procentų.
Iki šiol jaučia kartėlį
„Pats tebuvau samdomas darbuotojas. Dešimt metų sėkmingai dirbau kartu su V.Uspaskichu, bet po to mūsų interesai išsiskyrė. Pavargau nuo įtampos, didelio darbo krūvio, kolektyvo intrigų”, – pasakojo V.Burneika.
Kėdainietis teigia su V.Uspaskichu išsiskyręs be pykčio, bet kartėlį jaučiąs iki šiol: „Manau, kad jis galėjo pasielgti kitaip. Nei „dovanodamas” jam kino teatrą, nei jam dirbdamas nepraturtėjau. Sulaukiau tik kelių dovanėlių”.
Politikas jaučiasi ramus
„Lietuvos rytas” paklausė V.Uspaskicho, kodėl jis pasirinko abejonių keliantį Kėdainių kino teatro įsigijimo būdą.
– Viskas atlikta teisėtai, nepažeidžiant įstatymų, – atsakė politikas.
– Gal galite plačiau paaiškinti aplinkybes, vertusias duoti valdininkui pinigų, o vėliau priimti iš jo dovanų privatizuotą turtą?
– Kodėl turėčiau ką nors plačiau sakyti? Turėjau šimtus nekilnojamojo turto objektų. Visko negalėsiu net atsiminti. Mano pavedimai buvo duodami taip, kad viskas būtų sutvarkyta teisiškai.
Devyniasdešimt devyni procentai visų mano nupirktų akcijų, pastatų vykdavo su mano įgaliojimu. Aš pats nevaikštau. Mano užduotis versle buvo kitokia.
Įsigaliojo senaties terminas
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gyventojų pajamų ir turto deklaravimo poskyrio vedėja Nijolė Skurkienė teigė, kad pagal tuo metu galiojusius įstatymus dovanojimo būdu gautos pajamos buvo neapmokestinamos. Nereikėjo deklaruoti ir suteiktų dovanų.
Bet buvo privaloma visas dovanojimo sutartis, kurių suma didesnė kaip 10 litų, tvirtinti notariškai.
Be notaro patvirtinimo kitam žmogui perduoti pinigai buvo laikomi „kitomis pajamomis” ir turėjo būti apmokestinami 20 procentų pajamų mokesčio tarifu.
Kitaip tariant, iš V.Uspaskicho gauti 55 tūkstančiai dolerių turėjo būti apmokestinami, o šiuos pinigus gavęs V.Burneika į valstybės biudžetą turėjo įmokėti 11 tūkstančių JAV dolerių.
„Bet jei šie mokesčiai nebuvo sumokėti, dabar jų išreikalauti nėra galimybės, nes įsigaliojo senaties terminas”, – pridūrė N.Skurkienė.
Arvydas Lekavičius, Kristina Stankevičė
Jei Uspaskihas butu kvailas, jis nebutu toks turtingas. O musu istatymai visada dirba tokiu naudai.
Idomu tiktai kodel reikejo laukti kol isigalios senaties terminas? Visa Viktoro verslo istorija Lietuvoje apipinta migla, bet daug kam jau isigalioja senaties terminas. Kur musu valdininku ir tarnautoju principingumas?
Tai Ostapas Benderis, kuris juokiasi is zmoniu naivumo ir patiklumo. Dar keli tokie , ir Lietuvele bus nustekenta!
as manau jis vagis ir melagis.
Uspaskihas pasinaudojo Lietuvos padetimi nuo 1991 metu (nauja valstybe, daug darbu, oniekas ju daryti nenori ir nemoka), kaip ir daugelis verslininku. Uz tai ji kaltinti negalima, nes bent jau jis sukure kazkiek darbo vietu ir dave zmonems uz ka pragyventi.
O ji kaltina tik zmones, kurie pavydi jo turto.
Vienintelis dalykas kuriuo ji galima kaltinti yra privaciu intersu supainiojimu.
Klausimas: O ko gi tiketis is verslininko (kuris tiktai tai ir dare visa savo gyvenima), atsidurusiame parlamentaro kedeje.
Patarimas: zmones rinkime i seima politikus(patriotus), o ne verslininkus (pinigus paminancias masinas).