Vieni juos vadina apsimetėliais, o kiti nepagaili ir paskutinių santaupų už stebuklingo išgijimo iliuziją.
„Ekstrasensai, neretai save vadinantys netradicinės medicinos atstovais, teigia, kad remiasi senosiomis tradicijomis. Todėl tikslesnis terminas būtų alternatyvioji medicina”, – teigia M.Romerio universiteto dėstytojas dr. Ramūnas Trimakas. Pasak mokslininko, alternatyvioji medicina apima daugelį sričių – nuo moksliškai pagrįsto ir medikų teikiamo gydymo vaistažolėmis – fitoterapijos – iki įvairios „bioenergetinės” praktikos, gydymo mineralais, „čakrų atidarymo”.
Oficialiąją mediciną tokie „gydytojai” kritikuoja, neva ji grindžiama „smūginėmis technologijomis”, brutaliu kišimusi į žmogaus organizmą, ir siūlo savus sveikatos bei laimės receptus.
„Atrodytų, kad privatus žmogaus reikalas, kaip jam gydytis, tačiau kai iš sunkiai sergančių žmonių vadinamieji ekstrasensai išvilioja santaupas arba po tokio gydymo seansų žmonės patenka į psichiatrijos klinikas, tai jau pakvimpa baudžiamąją byla”, – teigia Trimakas.
Ne vienus metus tyrinėjęs vietinius ekstrasensus ir alternatyviąją mediciną Trimakas taip pat pažymi, kad Lietuvoje nemažai jų – profesionalūs medikai. Toks jų posūkis į alternatyviąją mediciną dažniausiai nulemtas nepasitenkinimo socialinėmis garantijomis ir nepatvaria valstybine sveikatos apsaugos sistema.
Kodėl ekstrasensų veikla suklestėjo atgavus nepriklausomybę? Trimakas šią situaciją aiškina paprastai. „Visuomenėje, kur žlugo totali kontrolė, prasidėjo socialinis ir ekonominis chaosas. Žmonės ieško stabilumo ar bent jo iliuzijos. Todėl atsiranda poreikis turėti savus žynius”, – aiškina antropologas.
Nors apklausų duomenimis, Bažnyčia šiuo metu yra pati autoritetingiausia institucija, daugelis laikosi tik išorinių religingumo formų, jų sąmonė atvira naujiems pseudoreliginiams mitams bei idėjoms. „Įvyko brutali sekuliarizacija”, – reziumuoja mokslininkas.
Psichiatrė Palmyra Rudalevičienė šią situaciją aiškina materialinių vertybių dominavimu ir pasikeitusiais tarpasmeniniais santykiais. „Šeimose mažėja draugiško, nuoširdaus bendravimo. Nuolat užsiėmę ir vis skubantys žmonės net vakare bendrauja ne su artimaisiais, o su televizoriumi ar kompiuteriu”, – pažymi medikė.
Taip gyvenančius žmones kamuoja vienatvė, o ekstrasensai jiems suteikia galimybę pasišnekėti intymiomis temomis.
Trimakas mano, kad ieškoti alternatyvius gydymo metodus siūlančiųjų pagalbos skatina ir jau šešiolika metų Lietuvoje trunkanti sveikatos apsaugos reforma, kuri ir medikams, ir pacientams tapo katastrofos sinonimu.
Į ekstrasensus kreipiasi ir žmonės, kurie savo gyvenime tiesiog nemato kitos išeities. „Kas normaliomis sąlygomis atrodytų nesąmonė, didžiulį stresą patyrusiam žmogui – tarsi vienintelis išsigelbėjimas”, – komentuoja Rudalevičienė. Pasak medikės, tai adekvati reakcija į stresinę situaciją.
Pas įvairius ekstrasensus, būrėjus vilioja ir greito rezultato siekis. Laikytis medikų rekomendacijų ir sveiko gyvenimo būdo dažniausiai reikia nemažai valios, asmeninių pastangų. Kur kas patrauklesnis atrodo žadamas greitas rezultatas.