Galina Kučkina prieš šešerius metus atvyko į Kauną iš Sankt Peterburgo, kuriame yra daugybė valkataujančių šunų, tačiau nėra benamių kačių. Anot Galinos, matyt, joms yra per žiaurios rusiškos žiemos, kurių šie gyvūnai neištveria. Kaune moteris iškart atkreipė dėmesį į benamių kačių gausą. Jau pirmosiomis dienomis einančią į autobusų stotelę moteriškę atsekė kelios išbadėjusios katės. Kitą dieną Galina „apsiginklavo” pigiomis dešrelėmis. Po savaitės moteris suprato, kad toks vaišingumas jai per brangus – pradėjo virti kvietinių kruopų košes su įvairiais priedais.
Pasirodo, visos tos katės (jų buvo septynios) laikėsi prie daugiabučio, kuriame gyveno Galina. Vieną dieną ji pastebėjo naujokę – juodą katę, paskui kurią lakstė sulysę kniaukiantys mažyliai. Iki šių metų pradžios geraširdė moteris kasdien rytą ir vakarą šėrė apie 10 benamių kačių. „Aš trejus metus nebuvau Palangoje, kur gyvena mano giminaičiai. Juk negalėjau atostogauti palikusi be priežiūros šitiek benamių gyvūnų. Prieš trejus metus suradau moterį, kuri sutiko pašerti kates man atostogaujant prie jūros. Palikdavau katėms maisto ir stengiausi nelikti geradarei moteriškei skolinga už paslaugą. Esu apskaičiavusi, kad per prabėgusius šešerius metus kačių ėdalui išleidau tiek pinigų, kiek kainuoja kelialapis į Italiją. Tačiau aš nesigailiu, kad pasirinkau ne kelionę, o atstumtųjų keturkojų globą”, – tvirtino Galina.
Anot geraširdės moters, per šešerius metus jos globojamų kačių nei padaugėjo, nei sumažėjo. Mat gamta atrenka stipriausius gyvūnus, o likusieji, matyt, nugaišta. Beje, šią šaltą žiemą moteris leido benamėms katėms apsigyventi namo rūsyje. Žinoma, buvo nepatenkintų kaimynų, tačiau dauguma užjautė nelaimingus gyvūnus, kurie, beje, tvarkingai naudojosi jiems įrengtu „tualetu”.
„Taip apsidžiaugiau, kai per televiziją parodė laidą apie Ritą Čekanavičienę, kuri gavo „Gerumo plytą” už pustrečio šimto išgelbėtų beglobių kačių ir joms surastus naujus šeimininkus. Pasirodo, mes su Rita – kaimynės. Dabar man drąsiau tęsti savo darbą. Tarsi sparnai būtų užaugę”, – sakė Galina.
Galinos namuose gyvena balta katė, kurią prieš trejetą metų, kai ji dar buvo mažytė, moteris parsinešė iš kiemo namo. Mat katytė buvo žiauriai suspardyta, netekusi akytės, vos laikėsi ant virpančių kojų. Išgydytą gyvūnėlį moteris pasiliko bute. Įdomu, kad niekur be šeimininkės priežiūros neišeinanti katytė… apsikačiavo. Dabar Galinos bute gyvena jau dvi baltos katės.
„Juk ir Biblijoje raginama padėti mažesniems, silpnesniems už save. Aš manau, kad tie, kurie gali abejingai praeiti pro kenčiantį benamį gyvūną, abejingai praeis ir pro vargo prispaustą, paliegusį ar seną žmogų, kuriam reikalinga pagalba”, – įsitikinusi Galina. Kartu ji apgailestauja, kad mieste iki šiol nėra veterinarijos tarnybos, kuri nemokamai sterilizuotų benamius gyvūnus.
😀 🙄