Keičiasi laikai, keičiasi ir kai kurie maisto produktai. Nostalgijos praeičiai ar sveikos mitybos paskatinti skaitytojai susidomėjo varškės bei pieno produktų maistine verte.
Anot skaitytojos ponios Danutės, dabar ne tik parduotuvėse, bet ir turguje iš varškės esą likęs tik vardas. Pasigendanti rūgštesnių maisto produktų garbaus amžiaus pirkėja mano, kad dabar daugelis pieno produktų, palyginti su ankstesniais, – tik falsifikatas.
Klaipėdos miesto Visuomenės sveikatos centro gydytoja higienistė Liuda Potapovienė nuramino, kad natūrali varškė gali turėti vienintelį priedą – kalio chloridą, kuris ją standina. Tačiau šito nereikėtų baimintis. Kas kita – varškės sūreliai, įvairūs desertai bei kiti saldūs varškės gaminiai, kuriuose įvairių priedų dedama kur kas daugiau.
Anot gydytojos higienistės, varškei ir jos gaminiams taikomi tokie kokybiniai reikalavimai: riebalai, sausųjų medžiagų kiekis, rūgštingumas. Jei rūgštingumas neatitinka nurodyto ant pakuotės ar yra per didelis, vadinasi, varškė yra pastovėjusi.
Drėgmės rodiklis rodo, ar produkte nėra per daug skysčių. Nereikėtų baimintis, jei pastovėjus varškei susidaro gelsvas skystis – taip turi būti.
Varškė klasifikuojama: pagal riebumą – 4 rūšis, pagal gamybos būdą – į 3. Pagal gamybos būdą gali būti rūgšti varškė, rūgštinė fermentinė ir pagaminta tarprūgštinės ovuliacijos būdu. Visų trijų rūšių rūgštingumas yra skirtingas.
Varškė pagal riebumą skirstoma į keturias rūšis: riebi – 13 proc., pusriebė – mažiau kaip 13 proc., bet ne mažiau kaip 5 proc., mažo riebumo varškė – ne riebesnė nei 5 proc. Pastaroji rekomenduojama sveikos mitybos ir dietų šalininkams. Liesa varškė yra mažiau kaip 5 proc. riebumo.
Sveikiau – liesa varškė
Liesa ir mažo riebumo varškė nėra tokios skanios kaip riebesnės, bet jos – sveikiausios. Mat nuo riebumo priklauso ir skonis. Anot L. Potapovienės, kai pripranti prie liesesnės varškės, riebesnės nebesinori. Be to, tuomet ir skrandis pradeda sunkiau toleruoti riebesnius pieno produktus.
Gydytoja higienistė sakė, kad paprasta ir grūdėtoji varškė viena nuo kitos niekuo nesiskiria, tik – skirtingais gamybos būdais.
Kartais varškė būna vakuuminėje pakuotėje, iš kurios ištrauktas oras, kad neliktų mikrobų. Tačiau pažeidus pakuotę, nereikėtų pamiršti, kad produkto garantinis laikas sutrumpėja. Jis gali būti net trumpesnis nei nurodyta pakuotėje.
Beje, perkant varškę geriau rinktis tą, kurios galiojimo laikas nesibaigia tą pačią dieną. Kaip dažniausiai rodo praktika, tokią varškę retai suvalgome tą pačią dieną.
Varškė reikalinga „statyboms”
Pasak gydytojos, varškė turi daug naudingų organizmui medžiagų ir jos nereikėtų ignoruoti. Iš varškės žmogus gauna dižiausią kiekį baltymų, kurie sudaryti iš amino rūgščių, atitinkančių žmogaus baltymų sudėtį. Kartu su varške gaunama daug makroelementų: kalio, kalcio, vitaminų.
Nors svarbiausi yra baltymai, kurie skirstomi į augalinės ir gyvulinės kilmės. Pastarieji artimiausi žmogui. Mat augalinės kilmės baltymams gali trūkti tam tikro komponento, dėl kurio gali sutrikti baltymų sintezė. Nereikėtų pamiršti, kad baltymai naudojami kaip statybinė medžiaga. Tad pienas bei jo produktai ypač rekomenduojami vaikams.
Anot L Potapovienės, vaikai labiau mėgsta saldžius sūrelius, su įvairiais priedais, desertus, tačiau ji patartų geriau rinktis natūralią varškę.
„Vaikas valgo tai, prie ko jį nuo mažens pripratina tėvai. Valgymo įpročiai formuojasi nuo kūdikystės. Tad geriau vaiką pratinti prie natūralios varškės”, – patarė pašnekovė.
Jei mažasis šeimos narys nemėgsta natūralios varškės, jam dažniau rekomenduojama gaminti patiekalus iš šio produkto. Nors termiškai apdorojus maistingųjų medžiagų lieka mažiau, tačiau vis tiek pravartu valgyti.
Kokį rinktis pieną
Kai kurie pirkėjai nerimauja ir dėl ilgo tam tikros rūšies pieno galiojimo termino.
Pasak gydytojos higienistės, ilgą vartojimo laiką lemia pasterizavimo temperatūra. Jei ji pasiekia 100 laipsnių – visi mikrobai žūva, tad pailgėja ir vartojimo terminas. Toks pienas patogus vartoti, tačiau jis nėra maistingas. Mat nors mikrobai žūna, tačiau maistingosios medžiagos pakinta. Vartojimo trukmę pailgina ir atitinkama pakuotė.
Įprastas pienas pasterizuojamas, t.y. užkaitinamas iki 70 laipsnių. Tokios temperatūros neatlaiko daugelis mikrobų.
Geresnis – varškės sūris
Anot L. Potapovienės, paisant sveikos mitybos, labiau vengti reikėtų sūrių, ypač lydytų. Juose įvairių priedų – kur kas daugiau nei kituose pieno produktuose.
Be to, sūriai būna riebūs ir didina cholesterolio kiekį kraujuje. Tad vyresnio amžiaus žmonėms, nors ir labai skanu, bet lydytą sūrį patariama keisti į varškės.
Perkant sūrį reikėtų atkreipti dėmesį į riebumą: kuo jis mažesnis, tuo sveikesnis. Sveikos mitybos požiūriu nerekomenduojama ir naminė grietinė, nes ji yra per riebi.