Dėl pernelyg menkų investicijų į pažangiausias technologijas kritikuojamas verslas iš valdžios tikisi mokesčių lengvatų
Lietuvos verslininkai pernelyg mažai naudojasi pagrindine šio amžiaus varomąja jėga – mokslo žiniomis ir naujausiomis technologijomis. Tai konstatuota praėjusią savaitę Kauno technologijos universitete (KTU) vykusioje konferencijoje, kurioje bent trumpam greta susėdo mokslo, verslo ir politikos atstovai.
Vejamės ES
Bendri verslo ir mokslo institucijų tyrimai Lietuvoje pradėti vos prieš trejus metus. Tačiau projektų tempai bei mastai gana maži, pastebėjo Vyriausybės kancleris Antanas Zenonas Kaminskas. Be to, pramonės įmonės skiria pernelyg mažai lėšų aukštosioms technologijoms. Iki šiol viešasis sektorius moksliniams tyrimams skiria daugiau lėšų nei verslas, kurio indėlis itin menkas.
Praėjusiais metais įmonių mokslo tyrimams skirtų lėšų dalis sudarė 0,16 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o viešojo sektoriaus indėlis – 0,6 proc. Lietuva pagal šį rodiklį gerokai atsilieka nuo ES šalių vidurkio, kur viešojo sektoriaus investicijos siekia 0,8 proc., o verslo – 1,2 proc. BVP.
„2004 metais Lietuvoje mokslo tyrimams buvo išleista apie 100 mln. litų, nors jau 2010-aisiais ši suma turėtų siekti 800 mln. litų. Tai rimtas iššūkis artimiausiems ketveriems metams”, – tvirtino Vyriausybės kancleris.
Pagal Lisabonos strategiją ES šalys yra užsibrėžusios šiems tyrimams skirti iki 3 proc. BVP.
„Jeigu mokslo tyrimo rezultatai bus patrauklūs, verslas į tai atsigręš. Įmonių vadovai supranta, kad nepakankamai investuoja į naujausias technologijas ir inovatyvius produktus”, – teigė A.Z.Kaminskas.
Jeigu šalies ekonomika ir toliau augs, mokslo tyrimams daugiau lėšų ketina skirti ir valstybė. Anot kanclerio, planuojama kurti agentūrą, per kurią būtų finansuojami įmonėse diegiami inovaciniai projektai. Lietuvoje kol kas nėra daug stiprių kompanijų, kurios būtų pajėgios investuoti ir vystyti inovacinius projektus.
„Mūsų valstybė pagal įdiegtų technologijų lygį gerokai atsilieka nuo kitų ES narių. Technologijos įvežamos, tačiau dauguma jų jau būna atidirbusios Vakarų Europoje”, – teigė A.Z.Kaminskas.
Vyriausybės kancleris priminė seniai gvildenamą problemą – kvalifikuotų specialistų trūkumą. Darbuotojų ypač ėmė trūkti Lietuvai tapus ES nare, tad kai kurios mūsų šalies įmonės jau ieško darbininkų Ukrainoje ir Baltarusijoje.
„Valstybei reikia ieškoti paskatų, kad žmonės grįžtų į Lietuvą. Turėtų būti parengta specialioji programa šiai problemai spręsti”, – kartojo bene dažniausiai pastaruoju metu iš politikų tribūnų skambančias tezes A.Z.Kaminskas.
Pramonės šakos turi keistis
Ūkio ministras Kęstutis Daukšys pripažino, kad šiuo metu Lietuvoje yra susidariusi paradoksali situacija: mūsų šalis pagal gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, skaičių yra tarp lyderių Europoje, tačiau kvalifikuotos darbo jėgos trūksta, ir tai stabdo ekonomikos augimą.
„Dalis žmonių vis dėlto negali susirasti darbo, nes neturi tinkamos kvalifikacijos, tačiau šalyje yra darbo vietų, į kurias neįmanoma rasti tinkamai parengtų specialistų”, – pastebėjo ministras.
Pagal investicijas į mokslinius tyrimus ir aukštųjų technologijų plėtrą Lietuva tarp kitų ES šalių užima vos trečią vietą nuo galo, o pagal rodiklį, kiek verslas investuoja į naujausias technologijas, mūsų šalis yra pati paskutinė. Tiesa, ministras rėmėsi 2003 metų duomenimis.
„Praėjo laikai, kai siuvimo, tekstilės ir kitos pramonės šakos gyvavo tik dėl pigios darbo jėgos. Netolimoje ateityje įmonėms reikės ne tik naujų įrengimų, bet ir žmonių. Naujausias kompiuterizuotas audimo stakles valdo nebe audėjos, o inžinieriai.
Tad šios pramonės šakos turės keistis. Kaip iki šiol galės dirbti tik smulkios įmonės, o likusiai daliai teks persiorientuoti”, – aiškino ūkio ministras, prognozuodamas pramonėje tikrą revoliuciją.
K.Daukšio įsitikinimu, į daugelį verslo sričių gali investuoti pačios įmonės. O užsienio investicijas būtina pritraukti tik į aukštąsias technologijas.
„Lietuvoje reikia pasiūlyti darbo jauniems specialistams, kad jie neišvažiuotų į Airiją”, – akcentavo ministras, tačiau scenarijaus, kaip šį planą įgyvendinti realybėje, taip ir nepateikė.
K.Daukšiui teko pripažinti, kad privilioti investuotojus gana sunku – pirmiausia trūksta žemės sklypų, Lietuvoje nėra kuriamų naujų pramoninių zonų, o potencialus investuotojas negali laukti dvejus metus, kol bus parengti sklypų detalieji planai ir sutvarkyti kiti dokumentai.
Mokesčių sistema investicijų neskatina
„Mūsų šalies politikai galėtų labiau įsiklausyti į verslo ir aukštųjų mokyklų nuomonę, o verslas ir mokslas jau suprato, kad turi dirbti kartu”, – pareiškė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas Bronislovas Lubys.
Jis tikino, jog dauguma verslo įmonių suvokia, kad aukštąjį išsilavinimą įgijęs inžinierius bendrovėje sugebės dirbti tik po metų: „Tai ir gerai. Tačiau aukštojo mokslo finansavimo sistema veda prie to, kad universitetas iš paskutiniųjų laiko studentus ir tempia juos tolyn, nes tai naudinga. Lietuvoje kuriami pusiau produktai, o ne specialistai, todėl universitetų reitingavimas, mano nuomone, yra būtinas”, – dėstė LPK prezidentas.
Jis kritikavo ir pernelyg lėtą šalies edukacinę sistemą, kuri sunkiai prisiderina prie darbo rinkos pokyčių, tad universitetai ir kolegijos turėtų dirbti kartu. Negailėta kritikos ir mokesčių sistemai, kuri nėra palanki inovacijoms bei investicijoms: „Estijos įmonei, investuojančiai Lietuvoje, nuo šios sumos nereikės mokėti mokesčių. Norint mūsų šalyje skatinti investicijas, reikia peržiūrėti mokesčių sistemą”.
LKP prezidentas pripažino girdėjęs kalbas, esą nemažai verslininkų skeptiškai vertina šalies ambicijas užsiimti savo vietą tarp aukštąsias technologijas kuriančių valstybių, esą Lietuva turėtų tapti tik tokių produktų vartotoja. B.Lubys sakė nepalaikąs nė vienos šių pozicijų, tačiau pareiškė, kad naujausios technologijos yra prieinamos tik labai pajėgioms įmonėms. Net „Achemos” koncernas negali sau leisti sukurti naujausią chemijos technologiją.
„Stengiamės nupirkti ne pačias naujausias technologijas, bet tokias, kurios dar dirbtų bent jau 15 metų”, – konstatavo vienos didžiausių šalies kompanijų vadovas.
Vyriausybės kancleris A.Z.Kaminskas pažadėjo, kad bus sprendžiama, kokias sąlygas sudaryti verslui, kad šis aktyviau bendradarbiautų su universitetais.
Trūko iniciatyvos
Vis dėlto KTU mokslo prorektorius Vytautas Ostaševičius nelinkęs pernelyg dramatizuoti dabartinės situacijos. Šiais metais KTU atstovai rengiasi itin aktyviai bendradarbiauti su Kauno regiono verslininkais, Pramonės, prekybos ir amatų rūmais bei naujai kuriamu technologijų parku „Technopolis”.
„Mėginsime kartu rengti projektus ir siekti ES struktūrinių fondų finansavimo. 2007-2013 metams numatyta nemenka parama inovacijų diegimui, komercializavimui, naujausių technologijų plėtrai. Turime būti pasirengę šias lėšas panaudoti”, – „Kauno dienai” teigė prorektorius, pridūręs, kad artimiausiu metu aukštosios mokyklos atstovai ketina susitikti su verslininkais ir abi pusės aiškinsis savo poreikius.
Apie mokslo ir verslo ryšių stiprinimą dar kartą plačiai bus kalbama parodos „Kaunas 2006” metu.
„Šiuo metu itin dažnai diskutuojame, kaip sudominti verslininkus, kaip tobulinti jau sukurtus verslui produktus, su kuriais būtų galima konkuruoti užsienyje. Iš tiesų iki šiol trūko iniciatyvos iš verslo pusės, todėl mes, mokslininkai, norime parodyti verslininkams plačias galimybes dalyvauti europiniuose projektuose. Europos Sąjunga kaip tik skatina kurti vadinamąsias technologines platformas ir kompetencijos centrus, dalyvauti nacionalinėse programose”, – tvirtino V.Ostaševičius.
Verslas, anot prorektoriaus, yra suinteresuotas stiprinti ryšius su mokslu, tačiau įmonėms reikia konkrečiai parodyti, kokia bus iš to nauda.
KTU turi gana gilias darbo su verslininkais tradicijas. Šių metų universiteto biudžetas pasipildė 17,3 mln. litų, iš kurių 4,8 mln. litų gauti iš šalies iždo, kaip subsidija už darbą su verslu. Be to, KTU jau užsitikrino ES struktūrinių fondų paramą 43 mln. litų. Dalis šių lėšų bus panaudota steigiant kelis nacionalinius centrus, tarp jų – nacionalinį mechatronikos centrą, kuris ateityje galėtų išaugti į Lietuvos kompetencijos centrą.
Kuria „protingą” šaldytuvą
Anot V.Ostaševičiaus, KTU aukštųjų technologijų srityje kuria bendrus projektus su 15-ka šalies įmonių. Mokslininkai sukuria gaminį, kuris vėliau bendrai išbandomas, o verslas užsiima masine gamyba.
Viliamasi, kad masiniu gaminiu netrukus taps „protingas” šaldytuvas, kurį KTU mokslininkai kuria kartu su Alytaus bendrovės „Snaigė” specialistais. Į šį šaldytuvą bus įmontuota intelektuali kompiuterinė buitinė šaldiklio sistema bei vaizdo kamera, o gyventojas galės internete apžiūrėti, kokių produktų jame trūksta. Tokio gaminio jau laukia kai kurie užsakovai Rusijoje. Masinę gamybą tikimasi pradėti po dvejų metų.
Praėjusią savaitę oficialiai buvo atidaryta nauja laboratorija, į kurią šaldytuvų gamintoja investavo 50 tūkst. litų. Joje bus atliekami tarptautinių standartų reikalavimus atitinkantys šaldymo sistemų tyrimai ir bandymai. „Snaigė” jau daugiau kaip 10 metų bendradarbiauja su KTU ir finansuoja mokslinius tyrimus. Padedant mokslininkams įmonei pavyko sumažinti jos gaminamų šaldytuvų energijos suvartojimą ir savikainą.
„Snaigės” direktorius Mindaugas Šeštokas teigė, kad įmonė aukštą technologinį lygį pasiekė savo jėgomis ir šiuo metu jos gaminama produkcija sėkmingai konkuruoja su garsiaisiais Vakarų Europos prekiniais vardais.
„Pagal energijos efektyvumą mūsų gaminiai lenkia daugelį ES gamintojų”, – tikino įmonės vadovas, užsiminęs, kad tokius rezultatus padėjo pasiekti KTU mokslininkai.