3 tūkst. sergančiųjų cukriniu diabetu parašų neįtikino sveikatos apsaugos ministro palikti šiems sunkiems ligoniams 25 litų kasmėnesinę išmoką – gydomajam maitinimuisi.
Šią sumą paskyrę kitoms diabetikų reikmėms – diagnostinėms juostelėms kompensuoti – visų šia liga sergančių žmonių problemų jie neišsprendė. Manoma, jog dauguma žmonių šia kompensacija nepasinaudos – bene pusė sergančiųjų nėra išmokyti naudotis diabeto savikontrolės priemonėmis.
„Pastatė prieš faktą”
Sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos šių metų gegužės 4 dienos įsakymu, nuo šiol vaikams per metus bus kompensuojama 1800, suaugusiesiems, sergatiems I tipo diabetu – 600, sergantiems II tipo diabetu, besigydantiems insulinu, – 300 ir sergantiems II tipo diabetu, besigydantiems tabletėmis, – 150 testų, pažadėtos kompensacijos ir specialiems hemoglobino (HbA1c) tyrimams. Šios kompensacijos pakeitė iki šiol nuo 1991 metų visiems, sergantiems diabetu, mokėtas 25 litų kompensacijas gydomajam maitinimui.
Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė „Vakarų ekspresui” sakė, jog šią kuklią išmoką teko ginti net devynis kartus, bemaž kiekvienais metais. Kiekvienąsyk teko įrodinėti, kokie svarbūs šie pinigai sergantiesiems cukriniu diabetu – juk norint sureguliuoti cukraus kiekį kraujuje tenka rūpestingai derinti maistą, dėl to jis atsieina brangiau nei sveikam žmogui.
Tai, kad gydomajam maitinimui skirti pinigai atiteko diabeto savikontrolei, prezidentė nelaiko dideliu laimėjimu: „Mes kovojom, kad pinigai gydomajam maitinimui būtų toliau mokami, o savikontrolei ir taip turėjo skirti.”
Asociacija, pasakojo prezidentė, nesyk bandė atkreipti valdininkų dėmesį į prastą cukraligės savikontrolės lygį, bet Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantų endokrinologų nuomonė buvusi kitokia. Ir jų prašymai skirti daugiau lėšų savikontrolei „atsimušdavę” į gydomajam maitinimui skirtus pinigus.
„Šiemet niekas mūsų net nesiteikė išklausyti – buvom pastatyti prieš faktą, jog kompensacijos gydomajam maitinimui mokėjimas sergantiesiems diabetu bus nutrauktas, – sakė ji. – Tuomet mes puolėm prašyti, kad atimtieji pinigai atitektų diagnostinėms juostelėms kompensuoti”.
Prezidentės žodžiais, Lietuvoje sergantiesiems cukralige buvo kompensuojamas tik simbolinis savikontrolės priemonių kiekis. Nuo 1997 m. besigydantiesiems insulinu buvo skiriama 150 (nėščiosioms – 300) diagnostinių gliukozės testų metams. Tinkamai save kontroliuojantis sergantis žmogus tiek testų suvartoja per vieną mėnesį.
Būtinas mokymas
Atimtoji 25 litų kompensacija gydomajam maitinimuisi – skaudus smūgis vargingiausiems diabetu sergantiems ligoniams, pensininkams, invalidams, tiems, kurie nėra išmokyti naudotis savikontrolės priemonėmis. „Už šiuos pinigus jie bent duonos galėjo nusipirkti”, – apgailestavo V. Augustinienė.
Nemokėjimas naudotis savidiagnostikos priemonėmis ir kontroliuoti ligos – viena opiausių sergančiųjų cukriniu diabetu problemų. Slaugytojos diabetologės, kuri turėtų nuolat rūpintis ligonių mokymu, pareigybė įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos pareigybių sąrašą dar 1999 metais, tačiau nėra patvirtinta šios pareigybės norma bei paslaugos įkainis. Kol tai nebus padaryta, gydymo įstaigos šio etato neįsives, o ligoniai liks neapmokyti.
„Šios slaugytojos turi dirbti kiekvienoje poliklinikoje, ir ligonių mokymas turi vykti nuolat. Kodėl? Pacientas nesugeba įsiminti iškart visos informacijos, kurią lakoniškai pateiktą išgirsta iš savo gydytojo. Jis nuolat susiduria su neaiškumais. Daugelis, išmokę pasimatuoti cukraus kiekį kraujuje, visgi nesupranta, kaip elgtis esant vienokiam ar kitokiam rezultatui, kaip gydytis ar maitintis”.
Išvengtų komplikacijų
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, šalyje yra apie 70 tūkst. oficialiai registruotų diabetu sergančių ligonių. Lietuvos diabeto asociacijos, kuri vienija per 5,5 tūkst. narių, atlikti glikuoto hemoglobino tyrimai rodo, kad ligą šiuo metu blogai kontroliuoja daugiau nei 72 proc. sergančiųjų.
„Kad mokymas būtinas, niekaip negalim įtikinti ministerijos konsultantų endokrinologų. Jie abejingi ligoniui arba nori įsiteikti sveikatos ministrui”, – piktinosi V. Augustinienė, diabetu serganti jau 20 metų. Išmokusi pati kontroliuoti savo ligą, moteris jau 14 metų nėra gulėjusi ligoninėje.
Įsteigti slaugytojos diabetologės etatus, – mano ji, – naudinga ir valstybei – išmokyti ligoniai išvengtų rimtų diabeto komplikacijų, kurių gydymas kainuoja daug brangiau nei savalaikė ligos kontrolė.
„Inkstų dializė vienam žmogui per metus atsieina apie 60 tūkst. litų. Už šią sumą diagnostinių juostelių galima nupirkti 20-iai žmonių metams matuotis kraujo gliukozę 4 kartus per dieną. Šios sumos pakaktų ir mokėti minimalų atlyginimą 8 slaugytojoms diabetologėms, kurios mokytų tinkamos ligos kontrolės daugybę diabetu sergančių žmonių. Jie išvengtų ne tik inkstų dializės, bet ir kitų brangiai kainuojančių komplikacijų”, – apskaičiavo V. Augustinienė.
Siūlo reikalauti
Iki šiol kiekvienam diabetikui, besigydančiam insulinu, valstybė per metus kompensuodavo 150 juostelių. Tačiau net ir jomis, teigia asociacijos prezidentė, – nepasinaudodavo apie pusę sergančiųjų, nes gydytojai jų neišrašydavo. Kai kuriais atvejais neišrašydavo todėl, kad žmonės neturėjo įgiję savikontrolės aparatėlio, kartais paaiškindavo, jog išrašo nemokamai insuliną, o savikontrolei nebeturi pinigų. Dabar jau į asociaciją kreipiasi žmonių, kuriems gydytojai neišrašo diagnostinių juostelių, tikindami, esą jiems tai nepriklauso. Tik parodžius naująjį ministro įsakymą, jie neva sutinka tai padaryti.
„Žmonės gali reikalauti, kas jiems teisėtai priklauso, – patarė V. Augustinienė. – Tegu nešiojasi ministro įsakymą ir parodo daktarui, jei šis sakys, kad nepriklauso.”
„Gal gydytojai raginami taupyti pinigus, skirtus kompensavimui, už tai yra skatinami metų gale premijomis?” – spėjo moteris.
Džiaugiasi nedaugelis
40 metų 1-ojo tipo diabetu sergantis Henrikas K., cukraus kiekį turįs tikrintis kiekvieną dieną, paskambinęs į „Vakarų ekspresą” džiaugėsi – jis paskaičiavo, jog kompensacijų perskirstymas jam naudingas: iki šiol gaudavęs 300 litų per metus (25 litai kas mėnesį) gydomajam maitinimui, dar 150 diagnostinių juostelių. Šių pinigų nepakakdavę – juostelėms išleisdavęs dar apie 500 litų. Dabar jam už juosteles mokėti nebereikės, jos bus kompensuotos.
„Vieni išloš, kiti – praras”, – lėšų perstumdymą komentavo Klaipėdos ligoninės Endokrinologijos skyriaus vedėjas Antanas Navickas.
Jis pastebėjo, jog šis lėšų perstumdymas daugumai pacientų nebuvo malonus – „kai atimi pinigus, niekas nesidžiaugia”. Tačiau visame pasaulyje pinigai esą skiriami ne mitybai, o ligos kontrolei ir gydymui. Kita vertus – racionali mityba aktuali ne vien diabetikams, bet ir sergantiesiems kitomis ligomis.
Nenori mokytis
„Jei valdžia skirtų pinigų naujiems slaugytojų diabetologių steigti, būtų lengviau”, – sutiko gydytojas. Tačiau ilgametė jo darbo patirtis parodė, kad dauguma pacientų, net ir turėdami galimybę išmokti ligą savarankiškai kontroliuoti, to nenori daryti. Net gulintieji ligoninėje vengia slaugytojos pamokų.
Dėl šio pacientų abejingumo net įvestas papildomas etatas gali neduoti ryškių rezultatų.
Kompensavus diagnostinių juostelių įgijimą mokantieji kontroliuoti ligą pacientai tikrai išloš, – mano gydytojas. Nepaisant to, atsiranda pavojus, jog tie, kurie ligos nekontroliuoja, veltui gautas juosteles gali imti pardavinėti tiems, kuriems jų nepakaks.
Genovaitė Privedienė
„Vakarų ekspresas”