Paslaptinga tyla Vašingtone

Žiniasklaida spėlioja, kodėl JAV prezidentas, ginantis demokratiją visame pasaulyje, tyli, kai Rusijoje vis labiau paminamos žmogaus teisės ir laisvės

JAV laikraščiai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad prezidentas Džordžas V.Bušas, deklaruojantis, jog remia demokratijos jėgas visose šalyse, vengia kritikuoti Rusiją, kuri žengia autoritarizmo keliu.

Kai kurie apžvalgininkai daro išvadą, kad paslaptingą tylą Vašingtone galima paaiškinti nenoru stoti į konfliktą su Maskva, tebelaikoma strategine partnere, kurios įtaka tarptautinėje arenoje pastaruoju metu sustiprėjo.

Rusijos vaidmuo padidėjo, kai JAV prezidentas metinėje kalboje paskelbė planą, pagal kurį turi būti smarkiai sumažinta Amerikos priklausomybė nuo Artimųjų Rytų naftos. Jos vietą galbūt turėtų užimti „juodasis auksas” iš Sibiro.

Didžiausia nesėkmė

„Jeigu demokratijos puoselėjimas visame pasaulyje yra didžiausias Dž.V.Bušo planas, tai dabartinė situacija Rusijoje yra didžiausia JAV prezidento nesėkmė, – rašo laikraščio „Washington Post” korespondentas Maskvoje Fredas Hajatas straipsnyje, pavadintame „Dž.V.Bušo tylėjimas ir Rusijos regresas”. – Jam valdant nė viena valstybė nežengė taip ryžtingai atgal autoritarizmo link, kaip tai padarė Rusija, bet Dž.V.Bušas tam iš esmės neprieštaravo”.

F.Hajato straipsnis Amerikoje neliko nepastebėtas, jį persispausdino daug kitų laikraščių, įskaitant ir „Wall Street Journal”.

„Suprantama, Amerikos prezidentas nėra atsakingas už Rusijos likimą – atsakomybė tenka patiems rusams. Bet už savo šalies likimą taip pat atsakingi sirai ir egiptiečiai, tačiau tai netrukdo Dž.V.Bušui remti demokratines jėgas jų šalyse.

Jo užsienio politika grindžiama postulatu, pagal kurį JAV turi būti demokratijos varomoji jėga visame pasaulyje, todėl prezidento abejingumas viskam, kas vyksta Rusijoje, yra paslaptingas. Galbūt Vašingtone manoma, kad, Amerikai kariaujant su tarptautiniais teroristais, įvykiai Rusijoje nėra tokie svarbūs, kaip demokratijos plėtra Artimuosiuose Rytuose? Gal manoma, kad svarbesnių mūšių įkarštyje reikia neatstumti partnerio – prezidento Vladimiro Putino?” – spėlioja F.Hajatas.

Kritikavo „lėlininkus”

Dž.V.Bušo metinėje kalboje, pasakytoje praėjusią savaitę, analitikai pasigedo aštresnių žodžių Kremliui, pradėjusiam dar smarkiau atakuoti nevyriausybines organizacijas, kurias valdžiai palanki žiniasklaida pavertė Vakarų samdinėmis.

Vakarus, teikiančias viešą finansinę pagalbą Rusijos nevyriausybinėms organizacijoms, V.Putinas spaudos konferencijoje Kremliuje paniekinamai pavadino „lėlininkais”. Oficialios reakcijos iš Vašingtono nebuvo.

Netikslus apskaičiavimas?

Pasak F.Hajato, jeigu Dž.V.Bušas nori išsaugoti V.Putiną kaip partnerį, tai toks Amerikos prezidento išskaičiavimas klaidingas mažiausiai dėl trijų priežasčių.

„Pirmiausia, – rašo jis, – Rusija yra pati to karo su tarptautiniu terorizmu fronto dalis. Žiauri Maskvos taktika Čečėnijoje skatina ten gyvenančių musulmonų radikalizmą; stiprėjantis slaviškasis nacionalizmas kelią grėsmę, kad bus atstumti musulmonai kituose Rusijos regionuose; V.Putino bičiulystė su diktatorių valdomomis musulmonų šalimis, tokiomis kaip Uzbekistanas, sudaro sąlygas veikti terorizmo inkubatoriams, kurių, kaip Dž.V.Bušas pareiškė po rugsėjo 11-osios, „Amerika daugiau nepakęs”.

Antra, autoritarinė Rusija, pasak F.Hajato, „kai kada, gindama savo interesus, gali pasiūlyti bendradarbiavimą taktikos lygyje, bet negali būti Amerikos strategine partnere, nes abi šalys išpažįsta skirtingas vertybes ir siekia skirtingų tikslų.

Trečia, Rusija, autoriaus nuomone, „demonstruoja negatyvų pavyzdį: 1991 metais atrodė, kad demokratija šioje šalyje nugalėjo galutinai”. „Tačiau V.Putinas taip lengvai ir greitai viską pasuko atgal, kad tenka galutinai atsisveikinti su turėtomis viltimis”, – konstatuoja F.Hajatas.

Nuosekli strategija

Praėjusį rudenį tas pats „Washington Post” jau kritikavo JAV administraciją už tai, kad ji „ignoruoja demokratijos saulėlydį Rusijoje”.

„Dž.V.Bušo administracija po kelių zigzagų, atrodo, parengė gana nuoseklią savo požiūrio į situaciją Rusijoje strategiją. Strategijos esmė – tos situacijos ignoravimas.

Baltuosiuose rūmuose manoma, jog įvykiai Rusijoje nedaro jokios įtakos Jungtinėms Valstijoms, kurios vis tiek neturi beveik jokių galimybių, kad paveiktų padėtį toje Eurazijos valstybėje. Be to, manoma, kad V.Putino autoritarizmo akcentavimas tik pakenktų kitiems JAV interesams dvišaliuose santykiuose”, – rašė laikraštis redakciniame straipsnyje.

Uždavinys – mažinti priklausomybę

Tuo metu, kai praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Kremliuje keliems šimtams žurnalistų aiškino, kaip jo šalyje nustatomos naftos ir dujų kainos, Dž.V.Bušas Amerikos įstatymų leidėjams žadėjo sumažinti JAV priklausomybę nuo naftos, importuojamos iš nestabilių regionų, pirmiausiai iš Artimųjų Rytų.

Amerikos prezidentas minėjo labai konkrečius skaičius. Jungtinės Valstijos privalo ryžtis per maždaug 20 metų naftos importą iš Artimųjų Rytų sumažinti 75 proc. Bet kuo pakeisti „juodąjį auksą”, įvežamą iš musulmonų valstybių?

Vašingtono žvilgsnis vis labiau krypsta į Rusijos naftą. Bet garantuotų energetikos išteklių paieškos į antrą planą nustūmė rūpinimąsi žmogaus teisėmis ir kitomis fundamentaliomis Vakarų vertybėmis.

„JAV administracija nuolaidžiauja Rusijai, tokiai tolimai nuo amerikietiškųjų vidaus politikos idealų, todėl, kad jai rūpi Sibiro nafta, jos tiekimo stabilumas”, – rašo interneto svetainė „Gazeta.ru”.

Keblumų gali kilti

Maskvos laikraštis „Kommersant” pranešė, kad Amerikos senato žvalgybos reikalų komiteto posėdyje kalbėjęs Nacionalinės žvalgybos tarnybos vadovas Džonas Negropontė minėjo grėsmes, su kuriomis artimiausioje ateityje gali susidurti Jungtinės Valstijos.

„Tai, kad Rusijos prezidentas savo rankose sutelkė visą valdžią, gali kelti pavojų Amerikos interesams”, – „Kommersant” citavo Dž.Negropontę.

„Rusija tikriausiai ir ateityje bendradarbiaus su mumis strateginiais klausimais. Bet šios šalies didėjantis priešiškumas Vakarams, mėginimas savo interesus ginti bet kokia kaina gali apsunkinti bendradarbiavimą su ja”, – sakė Nacionalinės žvalgybos tarnybos vadovas.

JAV administracija kartais pareiškia susirūpinimą dėl to, kad Rusija atsitraukia nuo demokratijos, bet, kaip nurodo „Washington Post”, „tokie pareiškimai nėra grindžiami konkrečiais politiniais veiksmais”.

Leonas Žalys