Didžiosios Britanijos vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Persijos įlankos regione, Basros apylinkėse, jau kitą savaitę turėtų apsigyventi apie 50 Lietuvos karių, kurie pakeis vasario 14-ąją į tėvynę grįžtančius motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas” karius.
„Lietuvos žinių” žurnalistas aplankė britų atsakomybės sektoriuje Pietų Irake, šalia Basros, įsikūrusius Lietuvos karius, kurie jau gyvena grįžimo į tėvynę nuotaikomis. Žiemą Irake šilta – dienomis termometro stulpelis siekia 25 laipsnius šilumos. Naktimis kiek vėsiau – 4-10 laipsniai šilumos. Lankantis Basroje nepasisekė dėl oro – ką tik buvo praūžusi audra, todėl beveik parą be perstojo pliaupė smarkus lietus. „Tokio prasto oro mums dar neteko matyti”, – prisipažįsta patrulių skyriaus viršila Laimonas Ignotas. Sėdę į tokiam orui nepritaikytus tentais apdengtus visureigius vykstame pasižvalgyti po Alquarnaro apskrities Althagiro seniūniją.
Keliasdešimt kilometrų – tik dykuma ir viena šalia kitos stovinti naftos gamykla. Irake aptinkamos didelės naftos bei žemės dujų versmės yra pagrindinis nacionalinės ekonomikos plėtros pagrindas. „Čia benzinas labai pigus – už baką sumokame tik du dolerius”, – Jonavoje gyvenantis vyr. leitenantas Dainius Sinica tvirtino, kad litras benzino šiuo metu kainuoja maždaug 10 lietuviškų centų.
Važiuodami matėme nutiestus naftos vamzdynus – taupumo sumetimais arabų verslininkai jų net nekasa po žeme. Kad nekiltų pagunda nemokamai atsisukti kranelį, po teritoriją dažnai šmirinėja apsaugininkų automobilis. Vieną kitą dolerį gali užsidirbti ir maždaug kas 10 kilometrų apsaugos postuose budintys Irako kariai – jiems tereikia pranešti apie prie naftotiekio besiblaškančius įtartinus asmenis. Dykumoje esančiuose postuose budintys irakiečiai Lietuvos karių automobilių nestabdo – tik atiduoda pagarbą.- Dainius Sinkevičius.