Vartotojų teisių gynėjai kaltina valdininkus abejingumu ir „buitinės energetikos” problemų neišmanymu
Išanalizavę prieš dešimt dienų Telšių gyvenimą sukausčiusios šilumos tinklų avarijos priežastis, vakar vartotojų teisių gynėjai pažėrė kandžių pastabų tvarką šioje srityje užtikrinti turinčioms institucijoms ir pareigūnams.
„Ši nelaimė parodė, kad valdžiai šilumos ūkis arba nerūpi, arba ji yra visiškai nekompetentinga”, – pareiškė Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos (LNVF) bei Lietuvos nacionalinės vartotojų konfederacijos (LNVK) vadovai.
Ledinė reakcija
LNVF energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas apgailestavo, kad Lietuva, dėl spartaus ekonomikos augimo retkarčiais pamaloninama „Baltijos tigro” epitetu, taip apgailėtinai atrodė keletą dienų spustelėjus arktinėms platumoms įprastiems speigams.
„Vaizdas Telšiuose buvo tarsi po karo. Atrodė, kad dorai nežinoma, nei kaip reikėtų tokiais atvejais elgtis, nei kas turėtų imtis iniciatyvos. Akivaizdu, kad visą dėmesį sutelkusi „Mažeikių naftos” bei Ignalinos atominės elektrinės reikalams, valdžia nemato arba nesuvokia buitinės energetikos problemų. Paskutinį kartą ūkio ministras apie tokio „žemo” lygio reikalus pats kalbėjo, atrodo,1997-aisiais”, – dėstė R.Zabarauskas.
Dar griežtesnis buvo LNVK prezidentas Antanas Miškinis, kuris šiuo metu energetikos politiką Ūkio ministerijoje kuruojantį sekretorių Anicetą Ignotą apkaltino atstovaujant verslo, o ne vartotojų interesams.
„Žinoma, ekstremaliomis sąlygomis gali kilti įvairių techninių problemų – nuo to niekas nėra apdraustas. Tačiau svarbu, kaip atsakingos struktūros elgiasi tokiais atvejais. Šiuo atveju pademonstruotas beviltiškas sutrikimas, nes trasoje sprogus vamzdžiams nesugebėta išsaugoti daugiabučių namų nuo radiatorių užšalimo ir sprogimo. Juk butuose temperatūra iki minusinės krito ne akimirksniu, o per keletą ar net keliolika valandų. T.y. kas ką turi daryti niekas nežinojo, o jei ir žinojo – nepadarė. Klausimas, ar gali panaši nelaimė atsitikti bet kuriame kitame mieste, atviras”, – tikino R.Zabarauskas.
Vartotojų teisių gynėjai nuostabą išreiškė ir tuo, kad į avarijai Telšiuose tirti sudarytą komisiją paskirti pareigūnai, kurie iš esmės turi nagrinėti savo pačių darbo spragas ar aplaidumą.
„Komisijos sudėtis – ūkio ministras, ūkio viceministras, Ūkio ministerijos valstybės sekretorius ir Ūkio ministerijos sekretorius, kuris tampa pirmininku. Ką ši komisija tirs? Ji tirs savo pačių neveikimą, nes Energetikos įstatyme pasakyta, kad Vyriausybės – šiuo atveju Ūkio ministerijos – pagrindinis uždavinys turi užtikrinti nepertraukiamą energijos tiekimą”, – sakė A.Miškinis.
Daugiaaukštės problemos
Lietuvos daugiabučių namų bendrijų federacijos (LDNBF) prezidentas Juozas Antanaitis savo ruožtu pastebėjo, kad panašių avarijų atveju nenumatyta, kas ir kaip turėtų užtikrinti, jog iš šildymo sistemų būtų išleistas vanduo.
„1991-aisiais sukėlusi privatizavimo vajų valdžia pasistengė kuo greičiau atsikratyti namais ir taip kiaurų stogų, suklypusių langų bei sutrūnijusių vamzdžių problemas perkelti ant gyventojų pečių. Tai mažų mažiausia nesąžininga, nes kai kurie žmonės lėšas šių problemų sprendimui kaupė po 20 ar 30 metų. Kalbėti apie protingą valstybės būsto politiką negalima ir dabar, nes po 15 nepriklausomybės metų susigriebta, jog beveik 75 proc. daugiabučių yra netinkami naudoti, kad juos būtina renovuoti. Iš kokių pinigų tą daryti neaišku, nes komunalininkams kadaise sumokėti pinigai pradingę”, – konstatavo J.Antanaitis.
Jis taip pat pastebėjo, kad prieš imantis renovacijos, būtina itin atidžiai įvertinti, kuriuos namus apskritai verta „gaivinti”, o kuriuos racionaliau paprasčiausiai nugriauti. Pasak daugiabučių namų bendrijų federacijos vadovo, renovacijos procedūras reglamentuojančiuose įstatymuose yra gausybė trukdžių ir formalumų, kurie riboja gyventojų laisvę net tais atvejais, kai šie yra pakankamai iniciatyvūs ir pažangiai mąstantys.
„Atkreipkite dėmesį, jog šiais metais daugiabučių namų renovacijai yra skirta 4 mln. litų, o ateinantiems metams – 7 mln. litų. Kiek „daug” už šiuos pinigus pavyks nuveikti, iliustruoja sostinės Žirmūnų rajone esančio daugiabučio tvarkymo sąmata, siekianti 1,2 mln. litų”, – apgailestavo J.Antanaitis.
LDNBF prezidentas atkreipė dėmesį ir į tai, kad daugiabučių namų bendrijos iš esmės nėra turto savininkės, neturi atitinkamų dokumentų ir netgi motyvacijos imtis veiklos. Paprastai tokių bendrijų pirmininkais skiriami 70-mečiai pensininkai, net ir vedini gerų norų ne visuomet sugebantys susiorientuoti situacijoje.
Rekomenduoja susirūpinti sutartimis
Vartotojų teisių gynėjai, samprotaudami, kokie „saugikliai” galėtų padėti išvengti nelaimių, teigė, jog į Telšių nelaimės apnuogintas problemas pirmiausia dėmesį atkreipti turėtų valdžios institucijos.
„Pirmiausia tuo negali rūpintis vienas žmogus. Antra, kalbant apie techninius sprendimus – būtina numatyti rezervinius šilumos generatorius ir energijos tiekimo būdus. Kiekvieno daugiabučio gyventojai turėtų būti instruktuoti, kaip elgtis panašiu atveju, kokias sklendes reikia atidaryti, norint išleisti iš šildymo sistemų vandenį ir taip išvengti vamzdžių sprogimo. Akivaizdu, kad dabar į tai nekreipiama dėmesio, daugelio daugiabučių šilumos mazgai yra apverktinos būklės, o veiksmų plano, kaip elgtis avarijos atveju nėra. Tai, kad Telšių apskrities viršininkas, kurio viena funkcijų – organizuoti stichinių nelaimių, avarijų padarinių likvidavimą, apie nelaimę teigia sužinojęs tik pirmadienį, yra skandalas”, – dėstė A.Miškinis.
Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė savo ruožtu atkreipė dėmesį, jog būtina peržiūrėti sutartis tarp savivaldybių ir šilumos tinklus eksploatuojančių įmonių, aiškiai užfiksuoti šalių pareigas ir materialinės bei moralinės žalos atlyginimo mechanizmus.
„Gaila, tačiau energetikos vartotojų interesų šiuo metu negina niekas. Daug abejonių kelia ir pačių šilumos tinklus eksploatuojančių įmonių kontrolė, nes vargu ar kas nors gali tiksliai pasakyti, kiek tiesios yra jų ataskaitose apie investicijas ir sistemų modernizavimą. Juk kalbama apie monopolinį paslaugų sektorių, kur viešasis interesas privalo būti ginamas”, – sakė A.Armanavičienė.
Panašias idėjas vakar išsakė Seimo opozicinė liberalų frakcija, pasiūliusi Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai išanalizuoti savivaldybių sandorius su privačiais šilumos ūkių valdytojais ir taip užbėgti už akių avarijoms, panašioms į įvykusią Telšiuose.
Vartotojų teisių gynėjai taip pat sakė maną, kad atsakomybę už avariją Telšiuose privalo prisiimti vietos Savivaldybė, Vyriausybė bei šilumos tinklus mieste eksploatuojanti bendrovė. Pastarajai turėtų būti skirtos finansinės baudos, o valstybiniame sektoriuje po tokios avarijos atsakingi pareigūnai turėtų atsistatydinti.
Renaldas Gabartas