Vos tik pasitraukė arktiniai orai iš pajūrio, žvejai iš karto patraukė ant Danės ledo išbandyti laimę poledinėje žūklėje.
Po tokių šalčių Danėje ledas apie 30 centimetrų storio, tačiau visas suskeldėjęs. Žvejams toks storas ledas tik vargas – norint išgręžti skylę, reikia gerokai paprakaituoti. Neatsipirko žvejų vargas.
„Nekimba, nors tu ką. Ir ant blizgės ešeriukus bandžiau vilioti, ir musių lervomis. Kelias dienas gerai šalo, šią savaitę kaip ir atlydys jau prasidėjo. Nors oras nelepino. Spaudė nedidelis, gal penkių laipsnių šaltukas, bet vėjas košė kiaurai. Pagal visus žvejiškus prietarus turėjo gerai kibti. Keturias valandas tampiau meškerytę, tačiau žuvies nė vienos neištraukiau. Įmerkiau meškerę su musės lerva. Jokio judėjimo. Pabandžiau giliau. Tas pats. Nekibo ir ešeriukai ant blizgės. Taip laukto malonumo nepatyriau. Tą dieną, kaip teko įsitikinti, ir kitiems nekibo. Žodžiu, pirmoji šiemet išvyka ant ledo – tuščia. Filosofiškai žiūrint, šią išvyką teks pavadinti tiesiog „žvalgyba”, – kalbėjo žvejys Andrius, tupėjęs ties „Lietuvos telekomo” būstine.
Šalia jo ir kitas žvejys su mažu tinkleliu laimę bandė. Buvo piktas ir nekalbus, nors jam žvejyba buvo lyg ir sėkmingesnė. Porą kuojų ištraukė įsipynusių į tinklą.
Kiek geriau kibo žvejui, įmerkusiam meškerę prie „Meridiano”. Per valandą užkibo penkios kuojos sulig delnu. Bet laimikis žvejo taip pat netenkino.
Ant Danės upės meškerioję žvejai vieningai porino, kad gal geriau pabandyti kurią dieną nuvykti prie Kuršių marių stintų pameškerioti.
Indrė Rauktytė