Nors šiuo metu Kuršmarėse žvejoja 76 įmonės, ateityje jų gali likti tik dvi dešimtys.
Tokią prognozę žvejai girdėjo jau ne vieną kartą. Savaitės pradžioje vykusiame Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komiteto išvažiuojamajame posėdyje savo dvejones apie verslo ateitį išsakę Drevernos, Rusnės, Juodkrantės žvejai prašė kuo greičiau valdžios atstovų nustatyti, kam vis dėlto bus teikiama mariose pirmenybė – kaip dabar – verslinei žvejybai ar mėgėjiškai. Sparčiai nykstant žuvų ištekliams ir sūrėjant marioms, Drevernos žvejai aiškino, kad jiems dėl kelių dešimčių kilogramų žūklauti neapsimoka. Brangiau kainuoja kuras ir tinklai, nei gaunama pajamų iš žvejybos. Juodkrantės žvejų plotuose pavasarį ir vasarą šeimininkauja kormoranai, kurie suryja tonas karšių, sterkų ir kitų žuvų jauniklių. Žūklės sąlygomis nepatenkinti ir Rusnės žvejai. Per įvairiausius ribojimus ir draudimus jie nebegali išgaudyti net menkų žvejams leistinų sugauti sterkų ir kuojų kiekių. Nors verslininkai ir žino, kur šios žuvys telkiasi, bet dėl gamtosaugininkų apribojimų jos – nepasiekiamos. Daugelis žvejų profesionalų, taip klostantis reikalams, norom nenorom bus priversti palikti verslą ir tapti mėgėjais. Pasitarime dalyvavęs aplinkos ministras Arūnas Kundrotas pripažino, kad, tuštėjant marioms ir daugėjant įvairių draudimų, ateityje naudingiau būtų vystyti vandens turizmą ir mėgėjišką žūklę.
Adelė Žičkuvienė