Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius sako neleisiąs Baltijos prospekto paversti sunkiasvorio transporto su kroviniais judėjimo arterija.
Tokią mero reakciją sukėlė perspektyviniai laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė” planai.
Įmonė stato konteinerių terminalą, kurį norėtų pradėti eksploatuoti jau rudenį ir į kurį judėtų 260-280 transporto priemonių srautas per parą.
Dar viena „dovanėlė” iš „Smeltės” – žinia apie tai, jog jau net ne rezervinėje, o tiesiog uosto teritorijoje vis dar gyvena žmonės – iš viso apie 10 šeimų, kurių iškeldinimu niekas nesirūpina.
Reikia trijų kelių
„Klaipėdos Smeltės” generalinis direktorius R. Vaštakas tikina, jog „Smeltei” vieno išvažiavimo iš bendrovės teritorijos kelio nebepakanka, reikia turėti mažiausiai tris. Vieną jų, šiaurinėje bendrovės teritorijos dalyje, siūloma nutiesti į Baltijos prospektą.
Tam uostamiesčio valdžia turėtų atitinkamai pakoreguoti „Smeltės” teritorijos detaliuosius planus.
Tačiau Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius, juokaujantis, esą jau mintinai mokąs „Smeltės” perspektyvinius planus, teigia, jog viską dar reikės labai gerai apsvarstyti.
Pasak mero, Baltijos prospektas, kurį planuojama paversti viena gražiausių Klaipėdos miesto vietų, negali tapti intensyvaus krovininio transporto eismo arterija.
Juolab kad netoliese atsiras ir keleivių bei ro-ro terminalai, tad transporto srautas susidarys išties nemenkas.
Pasak R. Taraškevičiaus, transportas galėtų būti nukreiptas Jūrininkų prospektu, kuris ir buvo statomas tokiems tikslams ir į kurį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija investavo 20 mln. litų.
Siūlo nepamiršti žmonių
„Smeltės” vadovybė sako, jog reikia atsižvelgti į tai, kad būsimasis „Smeltės” konteinerių terminalas esą bus vienintelė vieta uoste, kur bus galima priimti kur kas didesnius konteinervežius laivus, nes tai padaryti leis tinkamas gylis.
Pasak R. Vaštako, jeigu bus įgyvendinti perspektyviniai planai, Klaipėdos uostas esą galės nukonkuruoti ir Kaliningradą, ir Rygą, ir Gdanską, ir Ventspilį, taigi naudos busią ir visam uostui, ir valstybei. Be to, pasak „Smeltės” vadovo, nereikėtų pamiršti, kad naujuose terminaluose klaipėdiečiams atsiras naujų darbo vietų.
Tačiau meras tikina, jog, neatmenant valstybės, uosto ir kompanijos interesų, negalima pamiršti, kad mieste dar gyvena ir žmonės. Jie dėl patiriamų nepatogumų, dėl negalėjimo miegoti naktimis, kai kaukia sunkusis transportas, skundžiasi būtent miesto vadovui.
Projektai – prie apsaugos
Liepos 1 dieną Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje jau vyks viešas dviejų detaliųjų planų projektų svarstymas: bus kalbama apie uosto ir uosto rezervines teritorijas tarp Baltijos prospekto tęsinio ir Varnėnų gatvės bei Baltijos prospekto tęsinio ir Senosios Smiltelės gatvės.
Uostamiesčio merą piktina tai, kad tų detaliųjų planų projektų, kurie kabo Uosto direkcijoje, paprasti mirtingieji negali pasižiūrėti, nes norint patekti į Uosto direkciją reikia praeiti pro sėdintį apsaugos darbuotoją. Kitaip sakant, formaliai lyg ir sudarytos sąlygos visiems miesto gyventojams susipažinti su detaliųjų planų projektais, o realiai tai nėra įvykdoma.
Uosto direkcijos atstovai teigia, kad detaliųjų planai projektai kabo pirmajame aukšte, prie apsaugos darbuotojų, ir norintieji su planais gali lengvai susipažinti. Tuo įsitikino ir „Vakarų ekspreso” žurnalistai.
Gyvena uoste
Ruošdamasi įgyvendinti savo planus, „Smeltė”, be kita ko, bando atkreipti visuomenės dėmesį ir į tai, kad net ne rezervinėje, o pačioje uosto teritorijoje vis dar gyvena žmonės.
Pastatuose Šešupės g. 2, Rusnės g. 7, 13 gyvena apie 10 šeimų. Uosto direkcija jau svarsto galimybę iškeldinti žmones iš rezervinių teritorijų, tačiau nesprendžia gyventojų, gyvenančių uosto zonoje, problemos. Kol gyventojai neiškeldinti, „Smeltė” esą negali išspręsti geležinkelio savo teritorijoje problemos.
Taigi prieš tvirtinant minėtus detaliuosius planus turi būti suderinti iš viso net keturių suinteresuotų šalių interesai: „Klaipėdos Smeltės”, Uosto direkcijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, kurios žinioje yra rezervinės teritorijos, ir miesto.
„Smeltė” jau bando įsiteikti miestui. Pažadėjo nekrauti uoste pavojingų krovinių, perėmė Žvejo skulptūros ir fontano priežiūrą, netgi galvoja, kaip jį atnaujinti ir apšviesti. Ji pirmoji iš uosto kompanijų susirūpino rezervinių teritorijų švarinimu. Nori išsiaiškinti, ką dar gero galėtų padaryti miestui. Turėdama omenyje, kad kai bus pradėtos naudoti ir rezervinės teritorijos, uostas labai priartės prie miesto, įmonė nori iš anksto tam pasiruošti.
Dalia Bikauskaitė