Sausio 25-oji – pats pusiaužiemis. Koks oras bus po pietų, tokia bus ir antroji žiemos pusė.
Tvirtinama, kad tą dieną barsukas išsiropščia iš žiemos guolio savo valdų apžiūrėti. Jeigu diena saulėta, barsukas pamato savo šešėlį ir skuba atgal į savo guolį. Tai reiškia, kad saulės spinduliai greit ims griaužti sniego dangą. Apsiniaukusią dieną barsukas neskubėdamas pavaikštinėja, padykinėja ir neskubėdamas grįžta į guolį, kuriame kietai užmiega, nuvirtęs ant kito šono. Vadinasi, pavasario dar teks palūkėti.
Per pusiaužiemį senoliai į mišką nevažiuodavo: jei prisiveši malkų, vasarą į kiemą gyvačių prišliauš. Vengė ir kirviu darbuotis, ir gręžti, kad kandis drabužių nesukapotų. Dzūkijoje bulvių nevalgydavo, kad jos vasarą nekirmytų. Žemaičiai būtinai obelis papurtydavo, kad iš žiemos miego pabustų. Taip tikėję sulaukti didesnio obuolių derliaus, žiedai atsparesni pavasario šalnoms būsią.
Nepamirškime globoti paukštelių. Jie kenčia ir badą, ir šaltį. Paberkime grūdų, kruopų, saulėgrąžų. Zylutėms labai patiks nesūdyti lašiniai, sustingę jautienos taukai, margarinas. Tik nepadarykime giesmininkams „meškos paslaugos”, pavaišinę juos duonos trupiniais ar daržovėmis. Mat, pasak ornitologų, prilesę sušalusio maisto paukšteliai suserga žarnyno ligomis ir dažniausiai nugaišta.
Romualdas Krajaševičius