Techninių apžiūrų centrai 2006-aisiais vairuotojams pažers naujovių
Paskutinę praėjusių metų darbo dieną – gruodžio 30-ąją – susisiekimo ministras Petras Čėsna pasirašė įsakymą „Dėl kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklių” pakeitimo. Šiame sausio 12 dieną įsigaliojusiame dokumente apibrėžta keletas automobilininkams svarbių permainų.
Keičiasi periodiškumas
Valstybinės techninės apžiūros stočių tinklo veiklą koordinuojančios asociacijos „Transeksta” viceprezidentas Gintautas Šlėderis komentuodamas taisyklių pakeitimus pastebėjo, kad visas pasiūlymų paketas buvo parengtas apibendrinus kelių pastarųjų metų TA centrų darbą bei pačių automobilininkų siūlymus.
„Pataisos aktualios praktiškai visiems transporto priemonių savininkams, rengiantiems savo techniką valstybinėms techninėms apžiūroms, tačiau pirmiausia jomis turėtų apsidžiaugti naujų automobilių savininkai. Pagal pakoreguotą reglamentą naują transporto priemonę įsigijęs savininkas techninei pažiūrai ją privalės pateikti ne po dviejų, kaip kad būdavo anksčiau, o po trejų metų”, – sakė G.Šlėderis.
Be to, naujos transporto priemonės nuo pirmos transporto priemonės registracijos datos iki pirmos apžiūros eksploatuojamos be apžiūros (išskyrus vienetinės gamybos transporto priemones) valdytojas privalės įregistruotai transporto priemonei nustatyta tvarka gauti taloną, techninės apžiūros rezultatų kortelę ir ženklą-lipduką. Tam pakaks TAC pateikti naujos transporto priemonės registracijos dokumentus bei valstybinius numerius.
Beje, šių oficialiai tvarkingo automobilio atributų kaina sumažėjo. Anksčiau naujos transporto priemonės savininkui techninės apžiūros įmonėje reikėdavo identifikuoti transporto priemonę ir už tai tekdavo mokėti 15 litų, dabar už žalios spalvos techninės apžiūros taloną, techninės apžiūros rezultatų kortelės išdavimą bei ženklų-lipdukų užklijavimą ant valstybinio numerio ženklo (-ų) naujai kelių transporto priemonei, įskaitant ir PVM, – techninės apžiūros įmonės nustatė 4-7 litų mokestį.
„Mes taip pat siūlėme keisti techninių apžiūrų intervalus ir senesniems automobiliams, nes daugelyje Europos šalių jos atliekamos pagal formulę 3+2+1. T.y. nuo šeštųjų eksploatavimo metų transporto priemonė tikrinama kasmet. Kadangi Lietuvoje vidutinis automobilių parko amžius siekia 10 metų, o beveik visose senesnėse mašinose aptinkama daugiau defektų, didesnį dėmesį skirti techninei būklei tikrai nepakenktų. Galbūt mūsiškė formulė galėtų būti 3+2+2+1 ir kasmetinė apžiūra būtų rengiama nuo septintųjų eksploatavimo metų.
Tačiau kol kas Susisiekimo ministerija nusprendė palikti dvejų metų techninių apžiūrų intervalą”, – samprotavo G.Šlėderis.
Rėtis dujų gerbėjams
Viena svarbesnių techninės apžiūros taisyklių naujovių, įsigaliosiančių šių metų rudenį, taikoma transporto priemonėms, kurių variklis yra pritaikytas dirbti dujomis. Taisyklių pataisoje sakoma, jog „transporto priemonės, kuriose nuo 2006 metų lapkričio 1 d. įrengta dujų įranga, valdytojas privalo valstybinei techninei apžiūrai pateikti transporto priemonę, kurios registracijos liudijimo grafoje būtų nurodytos dvi kuro rūšys „benzinas-dujos”.
Tačiau svarbu bus ne tik spaudas techninių apžiūrų talone. Techninių apžiūrų specialistai, atlikdami technines apžiūras, vienodą dėmesį kreips tiek į benzino tiekimo sistemą, tiek į dujinės įrangos sandarumą bei sklandų visos sistemos darbą. Jei, pavyzdžiui, techninės priežiūros stočių darbuotojai neturės pretenzijų automobiliui, kurio variklis naudoja benziną, tačiau neveiks arba blogai dirbs jame sumontuota dujinė įranga, tokio automobilio nebus leidžiama eksploatuoti.
Lietuvos automobilių dujų įrangos montuotojų asociacijos „Autoekologija” prezidentas Romualdas Nekrašas, komentuodamas numatomas permainas TAC veikloje, vylėsi, kad jos padės įvesti daugiau tvarkos ir visoje dujų montavimo rinkoje.
„Lig šiol visos leidimus montuoti dujinę įrangą įsigijusios įmonės turėjo teisę išdavinėti pažymas apie šios sistemos „sveikatą”. Todėl dalis jų pažymų išdavimą pavertė kone pagrindiniu savo verslu – už 20 litų jas dalijo netgi nepakėlus automobilio variklio dangčio ir neapžiūrėjus svarbiausių sistemos agregatų. Kadangi techninių pažiūrų centrai lig šiol neturėjo įmonių – legalių dujinės įrangos montuotojų sąrašų, išrašyti minėtas pažymas įsigudrino netgi padangas lopančių ir balansuojančių ratus servisėlių šeimininkai. Tikimės, kad šitokia anarchija baigsis, kai dujas naudojantis automobilininkas turės pasirūpinti ir dokumentais iš įmonės, sumontavusios jam įrangą”, – sakė R.Nekrašas.
Asociacijos „Autoekologija” vadovas taip pat pastebėjo, kad būtina tobulinti pačios dujinės įrangos patikrą, nes tikrinant stovinčius automobilius kai kurias montavimo klaidas ar pigiausių sistemų ydas pastebėti gana sunku.
„Nors tvarkinga dujinė įranga padeda mažinti automobilių teršalų emisijas, daugeliu atvejų mūsų keliuose važinėjantys „dujininkai” tik dar labiau smardina orą. To išvengti galima tik naudojant specialius diagnostinius stendus, kompresorius ir panašią solidžias sumas kainuojančią įrangą. Vadinamieji nelegalai tikrai to neturi ir techninių apžiūrų reikalavimų sugriežtinimas turėtų palengvinti oficialiai dirbančių, mokesčius mokančių ir į serviso įrangą investuojančių įmonių veiklą”, – sakė R.Nekrašas.
Reveransas sportininkams
Naujos taisyklių pataisos numato visą eilę lengvatų ir sportinių automobilių vairuotojams. Ne paslaptis, jog iki šiol iškildavo įvairių nesusipratimų atliekant serijinės gamybos, tačiau automobilių raliui, krosui ar žiedinėms lenktynėms pritaikyto automobilio techninę patikrą.
Įsigaliojus naujoms taisyklių, pataisoms, techninių apžiūrų specialistai, tikrindami ir vertindami tokią techniką, dabar didžiausią dėmesį kreips ar sportinių automobilių, turinčių Lietuvos automobilių sporto federacijos išduotą sportinio automobilio pasą, konstrukcija atitinka techninius reikalavimus, ir nevertins sportinio automobilio ypatumų.
Renaldas Gabartas