Vieni paaugliai, ketinę nusižudyti, liko dėkingi kantriems draugams ir likimui, kiti kaupia jėgas galimam naujam mūšiui su juodomis mintimis
Šią savaitę Lietuvą sukrėtė žinia apie keturiolikmečio savižudybę. Panevėžio rajono Žibartonių kaimo gyventojo poelgis pribloškė ir gimines, ir mokytojus. Niekas niekada nebūtų įtaręs, kad linksmas ir žvalus aštuntokas rengiasi tokiam žingsniui.
Per metus Lietuvoje nusižudo iki 30 nepilnamečių. Daugiau jų gyvybių nusineša tik transporto avarijos.
Kiek savižudžių pavyksta išgelbėti, kiek jų gydoma ligoninėse, neskelbiama.
Norėjo išnykti
„Gyventi ar ne?” – tokius klausimus vaikai, paaugliai svarsto ne taip jau retai. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad net pusė apklaustų moksleivių yra pagalvoję apie savižudybę. To priežastys sunkiai apčiuopiamos, o pasekmės – labai skaudžios.
„Gėda prisiminti”, – sakė dvylikametė Vita (vardas pakeistas). Ji, keršydama tėvams, nuodijosi vaistais. „Susipykau su tėvais. Kalėdoms buvo pažadėję nupirkti kompiuterį, bet po to apsigalvojo”, – susigūžė mergaitė.
Ji prisimena, kaip nuo virtuvės lentynos pasiėmė vaistų buteliuką ir viską, kas jame buvo, susipylė į burną. „Nelabai skanu buvo, bet buvau labai pikta. Sakiau, kad kai nebus manęs, jie sutaupys dar daugiau pinigų. Apie mirtį negalvojau. Norėjau tik išnykti, kaip žaidime”, – teigė Vita.
Mergaitė pasakojo, kad pikčiausia buvo todėl, jog neseniai jai jau buvo atsitikusi „nelaimė”. Berniukas, kuris patiko, ėmė kibinti klasės draugę. „Buvo ir kitokių nesėkmių. Jau kurį laiką atrodė, kad nieko nesugebu, esu niekam nereikalinga. Sunku viską paaiškinti, kodėl taip atsitiko”, – pasakojo kaunietė.
Išdidžiai prisipažino
Lemtingą vakarą į Vitos kambarį atėjusi mama ją rado išblyškusią, virpančią. „Galvojau, kad kažko užvalgė. Puoliau į parduotuvę pirkti mineralinio vandens, į vaistinę – vaistų nuo apsinuodijimo. Grįžusi pastebėjau ant jos spintelės tuščią buteliuką, tačiau neatkreipiau dėmesio. Net neįtariau, kad mano vaiką tuo metu jau nuodijo vaistai”, – atsiduso ponia Nijolė.
Vita prisimena, kad tada iš pykčio stengėsi šypsotis. „Mamai leptelėjau, kad tuoj nebereikės aplink mane šokinėti. Ir išdidžiai pasakiau, ką padariau”, – pasakojo mergaitė.
„Iš pradžių pagalvojau, kad ji juokauja. Norėjau ją prilupti už tokius pokštus. Tačiau po kelių minučių siaubingai išsigandau. Nežinojau, ką daryti, kaltinau save”, – kalbėjo Vitos tėtis, prisiminęs, kaip drebančiomis rankomis paskubomis rinko greitosios medicinos pagalbos telefono numerį.
Pažeidė organizmą
„Nelaukiau tos dienos, kai ji turėjo grįžti namo. Nežinojau, kaip su ja elgtis. Bijojau, kad vėl ko nepasidarytų. Vyras dirbo tą savaitę, kai grįžo dukra. Su ja likome dviese. Buvo nejauku. Ilgai nesiryžau pradėti pokalbio, ji elgėsi lyg niekur nieko „, – neslėpė griežtoko būdo ponia Nijolė.
Vitai visi šie įvykiai atrodo lyg sapnas. „Negalvoju, kaip man pasisekė, kad laiku pakliuvau pas medikus. Kas buvo, tas buvo. Kas pasikeitė? Bijau vėl iškrėsti ką nors kvailo ir mokausi valdyti savo pyktį”, – sakė Vita.
Jos mama teigė sunkiai užmieganti. „Patyliukais vis einu į dukros kambarį ir stebiu, ar ji kvėpuoja”, – sakė moteris, baimindamasi, kad vaistai pažeidė Vitos organizmą.
Medikai nesiryžo prognozuoti, kaip atsilieps vaistų perdozavimas.
Laiku išsikalbėjo
Andrius šešioliktojo gimtadienio proga buvo parašęs atsisveikinimo laišką. „Seniai galvojau apie savižudybę. Dėl daugybės visokių dalykų. Nesutarimai namuose, mokykloje ir taip toliau. Tačiau laiku išsikalbėjau su visai nepažįstamu žmogum. Po to taip sutapo, kad pradėjau mokytis kitoje mokykloje. Ir tėvai truputį pasikeitė”, – pasakojo vaikinas. Nauji draugai, nauji įspūdžiai, nauji pomėgiai, naujas požiūris jį išvadavo nuo sunkių minčių ir ketinimų.
Pasak jo, kai viską bandai sudėlioti papunkčiui, pasirodo, kad tų bėdų ne tiek jau daug. „Manai, kad nuo tavęs niekas nepriklauso? Kreipkis į žmogų, nuo kurio kas nors priklauso. Jeigu niekas nežinos, kad tau negerai, niekas ir negalės padėti. Ir nelauk, kol tau bus labai blogai, labai liūdna. Su kuo nors pasikalbėk. Nesmagu kam nors prasitarti? Dar nesmagiau būtų mirti”, – kalbėjo Andrius.
Saugo dienoraščius
Andriaus žodžius patvirtina ir kitų žmonių patirtis. „Bandžiau žudytis. Džiaugiuosi, kad tai nepavyko. Man tebuvo dvylika! Tačiau juodos mintys kai kada tampa stipresnės už viltį. Kai pagalvoju, manau, kad daug kas priklausė nuo mamos. Gal net būtų užtekę, jei ji anksčiau su manim būtų atvirai pasikalbėjusi?” – svarstė penkiolikametė.
Ką reiškia stovėti tarsi ant bedugnės krašto, žino ir septyniolikmetė Raminta (vardas pakeistas). „Jaučiausi neįvertinta. Po nesėkmingo bandymo nusižudyti, kai atgavau sąmonę, labai skaudžiai ir ilgai verkiau – kad nepavyko. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tokiu atveju šalia reikia labai kantraus žmogaus. Labai svarbu jaustis reikalingam. Man išsikapstyti padėjo psichologė ir antidepresantai. Tik po kelerių metų supratau, kokia buvau kvaila bandydama žudytis”, – kalbėjo paauglė.
Kitai merginai, patyrusiai didžiulę krizę, padėjo geriausia draugė. Ji skambindavo keliskart per dieną, kartu leisdavo savaitgalius – neleido pasijusti vienišai. Labai daug kalbėjo apie savižudybes, gyvenimą.
„Dar ir dabar saugau savo dienoraštį, kuriame rašiau apie tai, kad nebenoriu gyventi. Tuomet jaučiausi niekam nereikalinga, nemačiau jokių perspektyvų. Jei ne draugė, radusi ir perskaičiusi mano dienoraštį, nežinau, kaip viskas būtų pasibaigę. Tuomet man buvo šešiolika metų. Vėliau, kai užpuldavo juodos mintys, dar ne kartą galvodavau apie tai. Kas visiškai nuo to išgydė? Vaikai”, – pasakojo dvidešimtmetė, dabar jau pati esanti mama.
Ženklas keistis
Dar kita mergina, išsaugojusi brangiausią dovaną – gyvenimą, teigė taip pat esanti iš tokių, kurios dažnai galvoja apie savižudybę, nes visas gyvenimas pasidaro juodas, atrodo, kad nieko nesugeba, yra niekam nereikalinga. Ją visada sustabdydavo tai, kad tokiu savo poelgiu daugiausia skausmo suteiks nekaltiems ir brangiems žmonėms.
„Kartą šovė į galvą išganinga mintis: pabandysiu gyventi dar kartą ir šį kartą – jau paskutinį. Jei neišeis – žudysiuos, ir taškas. Tik šį kartą bandysiu iš visų jėgų, keisiu viską, kas įmanoma, ir tapsiu nuostabia mergina ir geru žmogumi. Tuo pačiu atkeršysiu mylimam žmogui, kuris mane įskaudino, kad, pamatęs pasikeitimus, gailėtųsi savo poelgio. Pasiėmiau popieriaus lapą ir norėjau papunkčiui parašyti, kas man nesiseka. Kelis punktus šiaip ne taip išspaudžiau, bet paskaičius jie pasirodė visai nerimti”, – atrado mergina.
Ilgainiui ji pakeitė išvaizdą, požiūrį į tam tikrus dalykus. Kai vėl ima galvoti apie savižudybę, prisimena, kad tai tik ženklas keistis.
Kitaip įsivaizduoja
Kauno medicinos universiteto (KMU) Psichiatrijos klinikos gydytojo vaikų psichiatro Daliaus Klimavičiaus teigimu, vaikas ar paauglys mirtį įsivaizduoja visiškai kitaip nei suaugusieji: nemano, kad mirtis yra tai, iš kur nebeįmanoma sugrįžti atgal, slapčia tikisi, kad mirtis turi pradžią ir pabaigą, o po jos viskas pasikeis į gerąją pusę.
Pasak D.Klimavičiaus, dviem trečdaliams jaunųjų savižudžių, išlikusių gyvų, diagnozuojama depresija. Labai pavojingos būna stresinės situacijos, o ypač kai vienu metu atsiranda keli stresiniai faktoriai. Svarbu ieškoti pagalbos ir nebijoti, kad tave palaikys pamišusiu.
Seansai visai šeimai
KMU Psichiatrijos klinikoje savižudžiai pacientai gydomi iki kelių savaičių. „Duodame jiems laiko susigaudyti situacijoje, padedant specialistams. Taikome muzikos, meno terapiją, kiekvieną dieną vyksta psichiatro, psichologo pokalbiai su pacientu, organizuojami seansai visai šeimai. Dažniausiai juose dalyvauja tik mamos. Džiaugiamės, jei ateina ir tėčiai. Neretai paciento šeimos nariai tokią pagalbą ignoruoja. Jiems tikriausiai sunku susitaikyti su tuo, kad šeimoje – krizė”, – kalbėjo D.Klimavičius ir pridūrė, kad dar apie pusmetį rekomenduojamos konsultacijos su specialistais.
Tačiau medikams ne visada lengvai pavyksta įtikinti tėvus, kad jų vaikams praverstų toks gydymas.
Kilpa problemų neišsprendžia
KMU Psichiatrijos klinikos vadovas Benjaminas Burba sakė, kad išgelbėtų savižudžių pacientų sveikimas priklauso nuo susižalojimo priežasties. „Būna, kad taip atsitinka dėl aplinkos įtakos, dėl kurios vaikas, paauglys savižudybę romantizuoja, priima kaip būdą išspręsti problemas. Taip pat – apimti isterijos, pagauti impulso, apsvaigę nuo alkoholio, kvaišalų, sukrėsti seksualinės prievartos, reketo, paveikti ligų – adaptacijos sutrikimo, depresijos”, – teigė B.Burba.
Imitacinių savižudybių priežastis – noras atkreipti dėmesį, gauti privilegijų. „Tai irgi yra signalas, kad žmogui reikia pagalbos”, – sakė B.Burba.
Apsisprendę pralinksmėja
Pasak medikų, į grasinimus nusižudyti reikia reaguoti rimtai, net jeigu jie išreikšti ne visai tiesiogiai. Ir nereikėtų atsidusti, jei viskas lyg ir nurimsta. Gali pagerėti žmogaus, apsisprendusio, kad mirtis yra geriausia išeitis, nuotaika, nes jis pasijunta tarsi išsilaisvinęs. „Įtarimų turėtų sukelti, jei staiga jis įvykdytų senus pažadus, atiduotų skolas, imtų vartoti ypatingas frazes. Paaugliai ypač linkę į impulsyvius veiksmus, todėl šiame amžiuje viskas gali vykti itin greitai”, – teigė B.Burba.
Pastebėjus kokius nors ženklus, reikėtų stengtis nepalikti vaiko, paauglio vieno, skatinti jį kalbėti apie savo jausmus, rūpintis, kad jis gautų pagalbą ir iš kitų žmonių, iš specialistų.
Suaugusieji dažnai nuvertina vaikų, paauglių „liūdėjimus” žinodami, kad jų problemos laikinos, bet patys jaunuoliai neturi pakankamai gyvenimo patyrimo ir platesnio požiūrio į gyvenimą.
Specialistai pataria: jei kažkas jums pasako, kad galvoja apie savižudybę, visų pirma išklausykite. Žiūrėkite į jį rimtai ir pasistenkite nukreipti į kažką labiau pasirengusį padėti: gydytoją, pagalbos centrą, psichologą, socialinį darbuotoją.
Tėvai bet kuriuo paros metu kartu su savižudybę planuojančiu vaiku gali kreiptis į KMUK Skubios medicininės pagalbos (Priėmimo) skyrių.
——————————————————————————–
Šiurpūs faktai
* 2002 metais užfiksuotos 24 nepilnamečių savižudybės, 2003 metais – 16, 2004 metais – 31. Pernykštės statistikos nėra.
* 2005 rugsėjį Dailės gimnazijos pirmaklasis Justinas dėl nežinomų priežasčių nušoko nuo devynaukščio namo stogo. Tame pačiame name gyvenantiems artimiesiems sunkiai sekėsi atsigauti po patirto šoko. Apie gimnazisto ketinimus jie nė neįtarė.
* 2005 metų balandį Mastaičių gyvenvietėje pasikorė septyniolikmetis Andrius S. Iškviesta greitoji medicinos pagalba jam padėti nebegalėjo. Kauno Maironio gimnazijos antroko mama mirusi dėl sunkios ligos, tėvas – tolimųjų reisų vairuotojas tą vakarą buvo eilinėje komandiruotėje.
* 2004 metų rugsėjį prie Petrašiūnų kapinių aptiktos pasikorusios dvi paauglės atsisveikinimo raštelio taip pat nepaliko. Iki jas randant buvo paskelbta mergaičių paieška. Jos iš namų išėjo kartu. Tragedijos išvakarėse šios paauglės buvo užėjusios į barą „Pas mamą”, esantį prie Petrašiūnų troleibusų žiedo. Namiškiai buvo ištikti šoko ir net nežinojo, ką galvoti.
* 2004 metų birželį Žiežmariuose nusišovė septintokas Laurynas J. Pasak kaimynų, trylikametį jie matė likus pusvalandžiui iki tragedijos. Berniuko veidas švytėjo šypsena. Jokių artėjančios nelaimės ženklų nebuvo: Laurynas parsivedė, tėvų nurodymu, iš darželio sesutę, nudirbo visus tėvo lieptus darbus.
* 2003 metų balandį Klaipėdos rajone Baičių kaime, netoli Minijos upės esančioje aikštelėje stovinčiame automobilyje, kartu su Dovilų pagrindinės mokyklos mokine šešiolikmete Živile R. buvo rastas Dovilų kaimo gyventojo 34 metų Eriko J. lavonas. Jie nusinuodijo mašinos išmetamosiomis dujomis.
* 2003 sausį šešiolikmetis jaunuolis, Šiaulių rajono mokyklos devintokas, nerasdamas kitokio savo problemų sprendimo būdo, pasirinko mirtį po traukinio ratais.
* 2003 m. rugsėjį Šilutės krašte mokslo metų pradžia atnešė tragediją – nusižudė keturiolikos metų moksleivė, nenorėjusi grįžti į prieglaudą.
* 2002 m. spalį Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuteistasis 16 metų Aleksandras M. pasikorė ant savo kelnių diržo, pririšto prie apsauginių kameros lango grotų. Nupjovę diržą pareigūnai ištraukė savižudį iš kilpos. Jį gaivinusio įstaigos gydytojo pastangos buvo nesėkmingos. Atsisveikinimo laiško savižudis nepaliko. Pasak Kalėjimų departamento, iš kai kurių aplinkybių galima įtarti, kad nepilnametis vartojo narkotikus.
Jurgita Murauskaitė