Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė sausio 19 d. priėmė Moldovos Respublikos žemės ir maisto pramonės ministro Anatolijaus Gorodenco vadovaujamą delegaciją, kuri atvyko į Lietuvą pasisemti patirties, kaip šalies žemės ir maisto ūkio sektoriui sėkmingai integruotis į Europos Sąjungos bendrąją rinką, kaip suderinti savo šalies ir ES teisės aktus, kokias institucijas sukurti, kad visi procesai vyktų sklandžiai, kaip ugdyti administracinius gebėjimus ir kaip išvengti klaidų, kurias padarė naujosios šalys narės vienijimosi procese.
Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministras Anatolijus Gorodencas (Anatolie Gorodenco) sakė, kad jo vadovaujamos delegacijos tikslas savitas – susipažinti su Lietuvos žemės ūkio ministerijos patyrimu, kaip pasirengti integracijai į Europos Sąjungą. „Mūsų šalis jau yra priėmusi politinį sprendimą integruotis į ES, o paskutiniais metais imtasi ir praktinių žingsnių – pasirašyta ES ir Moldovos Respublikos sutartis, tačiau labai trūksta konkrečios patirties, todėl mūsų delegacija ir atvyko į Lietuvą jos pasisemti”, – savo kelionės tikslą įvardijo Anatolijus Gorodencas. Pasak jo, šalis nori atgaivinti žemės ūkį, ypač gyvulininkystės sektorių, pagerinti gyvulių genetinį fondą. „Mums labai svarbus žemės konsolidacijos klausimas, o jūsų šalis šį procesą jau yra pradėjusi. Mūsų šalyje dirbama žemė buvo ne grąžinta, kaip Lietuvoje, o išdalyta visiems buvusiems kolūkių nariams, todėl šiandien yra labai daug smulkių ūkių. Didžioji žemės dalis, apie 52 proc., yra nuomojama stambioms kooperatinėms ar akcinėms bendrovėms, kitą dalį – 48 proc., dirba patys žemės savininkai. Moldova siekia, kad jos žemės ūkis taptų modernus iš šiuolaikiškas, todėl labai domisi kooperacija, kuri leistų smulkiesiems susivienyti, efektyviau panaudoti investicijas, techniką, pasiekti didesnio derlingumo, veiksmingiau panaudoti visą dirbamos žemės potencialą. Siekiant paskatinti užsienio investicijas, užsieniečiams žemė išnuomojama net 99 metams”, – šalies žemės ūkio padėtį charakterizavo ministras.
Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, priimdama svečius iš Moldovos, pažymėjo, koks svarbus yra faktas, kad abi šalys šiandien yra nepriklausomos ir savarankiškos, kurdamos savo ateitį. Ji akcentavo, kad Moldovos politinis apsisprendimas integruotis į ES yra sveikintinas ir patikino, kad Lietuvos jau beveik dviejų metų narystės ES rezultatai akivaizdūs – visuose šalies ūkio sektoriuose pasiekta teigiamų rezultatų. „Padarytas didžiulis darbas, derinant visos šalies ir žemės bei maisto ūkio sektoriaus teisės aktus ir mechanizmus, kuriant naujas institucijas, kaip antai Nacionalinę mokėjimo agentūrą, kuri administruoja Lietuvos valstybės ir ES teikiamą paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą, administruojančią žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo ir eksporto skatinimo priemones, UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondą”, teikiantį garantijas žemdirbiams, smulkiems verslininkams ir perdirbimo įmonėms, Nacionalinę žemės tarnybą, kuriai tenka rūpintis žemės nuosavybės grąžinimu, sklypų konsolidacijos ir kitomis žemės reformos problemomis.
Ministrė atkreipė svečių dėmesį, kad Žemės ūkio ministerija koordinuoja ne tik žemės, bet ir maisto ūkio, įskaitant žuvininkystę, ir perdirbimo sektorius, ir kaimo plėtrą, kuriai kasmet skiriama vis daugiau dėmesio, todėl ypač svarbu, kad ministerijos struktūra atitiktų jos kuruojamos srities ypatybes, nes joks kitas sektorius nereikalauja tokio nuoseklaus ryšio tarp žaliavos ir perdirbimo grandžių, kaip šis.
Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė pažymėjo, kad labai naudinga Lietuvai buvo ir SAPARD – pasirengimo narystei paramos programa, ugdanti gebėjimus jau tapus lygiateisiais nariais naudotis struktūrinių fondų parama, dar iki narystės ES žemės ūkio sektoriuje pradėti rengti ir įgyvendinti investiciniai projektai, ugdomas šalies ūkių, perdirbimo įmonių konkurencingumas.
Pasak ministrės, dabar ES paramos galimybės kur kas įvairesnės ir jomis sėkmingai naudojasi žemės ir maisto ūkis bei itin svarbia pastaruoju metu tapusi kaimo plėtra. „Mums rūpi ir socialiniai kaimo gyvenimo aspektai, kaimo gyvybingumas. Lietuvos žemės ūkio dirbantiesiems, kai iširo kolūkiai ir tarybiniai ūkiai, teko nueiti nelengvą kelią iki šių dienų lygio, kai daugelis mūsų ūkių nė kiek nebenusileidžia Vakarų šalių fermeriams, tačiau vidutinis ūkio dydis dar mūsų netenkina. Jis siekia tik 12 ha ir tebėra smulkus, todėl labai svarbi yra jau pradėta įgyvendinti žemės konsolidacija”, – sakė ministrė.
Moldovos Respublikos žemės ir maisto pramonės ministro Anatolijaus Gorodenco vadovaujama delegacija Žemės ūkio ministerijoje vieši sausio 19-20 d. Su ministerijos sekretoriais ir departamentų vadovais svečiai aptaria ir pačios ministerijos, ir jai pavaldžių institucijų struktūrą, funkcijas, administracinių gebėjimų ugdymo galimybes ir visus kitus jiems rūpimus integracijos į ES klausimus.
Žemės ūkio ministerija