Prisimenu Vytautės Žilinskaitės humoreską, kurioje patariama, kaip kuo greičiau atsikratyti pernelyg užsibuvusių svečių – ogi įduoti jiems į rankas keletą šeimyninių albumų. Pavargę nuo buitinių vaizdų, dažniausiai įdomių vien šeimininkams, svečiai netruks išeiti.
Beje, humoreska rašyta prieš porą dešimtmečių, kai dar nebuvo taip ištobulėjusi fotografijos technika, o fotografuojantieji turėjo patys gamintis ryškalus ir kitokias medžiagas nuotraukoms gaminti. Padaryti nuotraukas, jas išdžiovinti, vėliau – apkarpyti, taip pat tekdavo patiems. Tad ir fotografuota buvo mažiau, ir kadrų kruopščiau ieškota, ir albumuose jų buvo mažesnės šūsnys.
Ką tad kalbėti kaip jaučiasi šiandien žmogus, kuris nuėjęs į svečius šeimininkų būna apverčiamas kokiu 19 albumų, kuriuose aplinkinių dėmesio vertos vos kokios septynios nuotraukos. Širdis atlėgsta nebent seniausiuose albumuose aptikus prieš devyniasdešimt, septyniasdešimt, penkiasdešimt metų darytų nuotraukų. Ar pastebėjote, kaip jose viskas atrodo išbaigta, nepriekaištinga, kaip atskleisti charakteriai? – Daiva Baronienė.