Kaip ilgai tęsis tokie šalčiai? Ar neteks daugeliui žmonių šalti, jeigu Rusija sumažintų dujų tiekimą Lietuvai?
Apie tai, nukritus temperatūrai kone iki 30 laipsnių, vakar buvo dažniausiai kalbama šalyje.
Neprabėgus nė parai po to, kai Rusija dėl šalčių Vakarų Europai prisuko dujas, Lietuvos šilumininkai taip pat pranešė jau naudojantys rezervus.
Dujų slėgis vamzdynuose, einančiuose per mūsų šalį, pradėjo mažėti vakar. Tai „Lietuvos rytui” patvirtino „Lietuvos dujų” atstovai. Tačiau jie pridūrė, jog tiekimas kol kas nėra ribojamas.
Slėgis galėjo nukristi todėl, kad dujų sunaudojimas padidėjo Kaliningrado srityje, į kurią jos patenka per Lietuvą.
Sostinę ir kai kuriuos miestelius apšildanti „Vilniaus energija” įjungė rezervinę katilinę ir pradėjo naudoti mazutą.
Kaunui šilumą tiekianti „Kauno energija” irgi stokoja dujų, todėl turėtų pradėti naudoti mazutą.
Kitų miestų elektrinės bus priverstos sunaudoti daugiau dujų nei įprasta.
Ramino namų savininkus
„Vilniaus energijos” komercijos direktorius Rimantas Germanas prognozavo, kad mazutas sostinėje bus kūrenamas apie 20 dienų.
Centralizuoto šilumos tiekimo įmonės šalyje aptarnauja 2 mln. buitinių vartotojų.
Dar 200 tūkstančių individualių namų ir butų savininkų yra įsirengę dujinius katilus.
Vakar pasigirdo nuogąstavimų, kad gali būti apribotas ar net nutrauktas dujų tiekimas į privačius būstus.
Tačiau R.Germanas tokias baimes sklaidė: „Namų savininkams skirsime dalį dujų, skirtų centralizuotam šildymui”.
„Kauno energijos” generalinis direktorius Sigitas Matekonis tikino, kad į antrąjį šalies miestą dujos tiekiamos pagal įsipareigojimus: „Mums dujų reikia daugiau, tačiau „Gazprom” limito nepadidino. Teks verstis su mazutu”.
Įspėjo didžiuosius vartotojus
Bendrovė „Lietuvos dujos” vakar perspėjo didžiuosius vartotojus, kad jei susidarytų avarinė situacija, galimas dujų ribojimas.
Nors trąšos žiemą mažiausiai reikalingos, jas gaminanti „Achemos” grupė jau ketina siųsti telegramas Lietuvos premjerui, „Gazprom” bei „Lietuvos dujų” vadovams su prašymais spręsti problemą, kad dujos būtų tiekiamos be pertrūkių.
Sužiuro į Latvijos saugyklas
Susidarius tokiai situacijai, mūsų šalies dujininkai ketina tartis dėl dujų, esančių Latvijos saugyklose, panaudojimo.
„Yra tokia galimybė. Bet kiek jų panaudotume – sunku pasakyti.
Kol kas neaišku, kiek gali pritrūkti dujų”, – „Lietuvos rytui” teigė „Lietuvos dujų” skyriaus viršininkas Martynas Bartys.
Latvijoje esančioje saugykloje saugomos dujos, skirtos Latvijai, Estijai, Rusijos Pskovo sričiai bei Sankt Peterburgui.
Šiam Rusijos miestui itin trūksta dujų, todėl gali būti, kad jos iš saugyklų pirmiausia bus tiekiamos ten.
Valdininkų kalbos nešildo
Lietuvos aukščiausi pareigūnai jau senokai kalba, kad Latvijos saugyklose reikėtų laikyti mūsų šaliai reikalingas dujas.
Tačiau šiandienė situacija parodė, kad toliau kalbų nebuvo pasistūmėta, jokių sutarčių nebuvo sudaryta.
Todėl Lietuvai dėl tokio valdininkų nerangumo dabar gali tekti prašyti Latvijos malonės.
Statyti naujos, brangiai kainuojančios dujų saugyklos mūsų šalyje neketinama.
Suaktyvėjo prekyba prietaisais
Gyventojai šią žiemą kaip niekada masiškai perka elektrinius šildymo prietaisus.
Prekybininkai tvirtina, jog tai lėmė ne tik neįprasti šalčiai, bet ir žinios apie būsimą dujų brangimą.
Gyventojai vis dažniau renkasi elektrinius šildymo prietaisus su programuojamuoju valdymu, kurie yra ekonomiškesni.
Šiuo metu populiarėja Norvegijoje gaminami modernūs šildytuvai, nedeginantys buitinių dulkių ir neskleidžiantys nemalonaus degėsių kvapo.
Marius Jokūbaitis