Į Lietuvą iš Rusijoje plytinčio Sibiro plūstelėjo šalčiai. Smarkiausi – į šiaurės rytinius ir rytinius šalies rajonus. Artimiausiomis naktimis čia temperatūra gali kristi iki 30 laipsnių.
Arši šalčio ataka Lietuvoje turėtų tęstis ir kitą savaitę.
Absoliutus šalčio rekordas per visą stebėjimų laiką – 42,9 laipsnio – užfiksuotas Utenoje 1956-ųjų vasario 1 dieną.
Sukruto saugos specialistai
Spūstelėjęs šaltis privertė sunerimti ir už visuomenės saugą atsakingus specialistus.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ketina pasekti kolegų latvių bei estų pavyzdžiu – specialistai žmonėms patarinės, kaip saugotis nuo neigiamų šalčio padarinių.
Tuo tarpu Lietuvos elektros energijos tiekėjai perspėjo, jog dėl masinio elektrinių prietaisų naudojimo gali kilti problemų daugiabučiuose namuose.
Bus išplatintos rekomendacijos
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pirmą kartą išplatins rekomendacijas, kaip elgtis per šalčius.
Pirmiausia patariama susilaikyti nuo kelionių.
„Jei automobilis įstrigo pusnyje, reikia neišjungti variklio, tačiau saugotis smalkių”, – perspėjo departamento planavimo ir visuomenės informavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiuplys.
Savivaldybės raginamos tinkamai pasirūpinti kelių priežiūra, atkreipti dėmesį, kaip šildomos mokyklos, patarimai paruošti ir komunalinių paslaugų įmonėms.
Jeigu oro temperatūra nukristų žemiau 30 laipsnių šalčio, gali būti skelbiama nepaprastoji padėtis.
Kaip padėti sušalusiam?
Esant dideliems šalčiams kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas – ausis, nosį, skruostus.
Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar rankų pirštai, pėdos.
Esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikėtų sušildyti, užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais.
Jeigu žmogus turi sąmonę, reikia jam duoti šilto, bet ne karšto gėrimo.
Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu. Taip pat nerekomenduojama kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle ar laikyti prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu.
Kai nušalimas sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia perkelti į šiltą patalpą. Jeigu žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs – tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą.
Smarkiai nušalusį žmogų reikia susukti į storą audeklą ir kuo skubiau vežti pas gydytoją.
Gali būti atšauktos pamokos
Trečiadienį paaiškėjo, kad kai kuriose šalies mokyklose temperatūra tesiekia 12-13 laipsnių šilumos.
Švietimo ir mokslo ministerija perspėjo, kad esant žemesnei nei 20 laipsnių temperatūrai pamokos gali būti neorganizuojamos visų tipų bendrojo lavinimo mokyklų 1-5 klasėse.
Temperatūrai nukritus žemiau 25 laipsnių, pamokos turi būti atšauktos ir vyresnių klasių moksleiviams.
Problema – elektros prietaisai
Pradėjus smarkiai šalti, gerokai padidėja elektros suvartojimas, gyventojai masiškai pradeda naudoti elektrinius šildytuvus. Dėl to perdega saugikliai, o elektros vartotojai lieka tamsoje.
„Jeigu gyventojai pradės masiškai naudoti elektrinius šildytuvus, jie tikrai turės problemų”, – perspėjo pusei Lietuvos elektros energiją skirstančios bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų generalinis direktorius Rimantas Milišauskas.
Būtent rytiniams šalies rajonams gresia didžiausi šalčiai.
R.Milišauskas tikino, jog elektros tinklai turėtų atlaikyti apkrovą, nebent problemų sukeltų seni, susidėvėję tinklai.
Šilumos tiekėjai – ramūs
Sostinės gyventojams šilumą tiekiančios „Vilniaus energijos” atstovai teigia, kad šaltis išryškins „kiaurų namų” problemą.
„Dabar visi gyventojai įsitikins, kaip jų namai sulaiko šilumą.
O mūsų tinklams, kuriems jau 47 metai, jokie šalčiai nebaisūs. Per tą laiką nepatyrėme tokios avarijos, kad šilumos tiekimas būtų nutrauktas”, – „Lietuvos rytui” tvirtino „Vilniaus energijos” komercijos direktorius Rimantas Germanas.
Šilumos tiekėjai neskaičiavo, kiek gali per didelius šalčius padidėti šilumos suvartojimas.
Europai tiekiama mažiau dujų
Tačiau šilumos tiekėjai vis dėlto neturėtų būti labai ramūs.
Rusijos dujų koncernas „Gazprom” pranešė, kad dėl speigų Rusijoje mažinamas gamtinių dujų eksportas į Europą.
Bet Lietuvai dujos kol kas tiekiamos be sutrikimų.
Tai patvirtino ir „Lietuvos dujų”, ir „Dujotekanos” atstovai.
„Gazprom” buvo priverstas mažinti dujų eksportą dėl didesnio dujų poreikio pačioje Rusijoje.
Estijoje – nerimo signalai
Didesnių šalčių negu Lietuvoje laukiama Estijoje. Šioje šalyje per artimiausias paras prognozuojamas 35 laipsnių šaltis, tad gyventojai jau perspėti dėl galimų sunkumų bei elektros energijos tiekimo trikdžių.
Negana to, meteorologai teigia, kad dėl šiuo metu pučiančio stipraus vėjo oro temperatūra nukris net iki 44 laipsnių šalčio.
Latvijos gyventojus šios šalies energetikai vakar viešai perspėjo nejungti daug elektrinių prietaisų, nes perkrovos gali neatlaikyti transformatoriai.
Užšaldavo ir Baltijos jūra
Lietuvos gyventojai atprato nuo speigų – maždaug prieš 15 metų prasidėjo santykinai šiltų žiemų laikotarpis. Smarkus šaltis, speigas šalyje ėmė rodytis retai, užtrukdavo neilgai.
Tikrai šaltos žiemos buvo 1940 ir 1942 metais, kai užšalo visa Baltija.
Šalta Lietuvoje buvo ir 1970 metų sausio pabaigoje, kai Utenoje oro temperatūra krito iki 38 laipsnių, o 1940 metų sausio 17 d. Varėnoje spaudė 40,5 laipsnio speigas.
Būna, kad šaltis spaudžia tolygiai, tačiau nėra išskirtinai smarkus. Tuomet viso mėnesio vidurkis būna gerokai žemesnis nei norma.
Per pastaruosius 100 metų žemiausia vidutinė sausio temperatūra buvo 1979 metais. Už normą žemesnė ji buvo labai daug – net 9,6 laipsnio.
Rekordas – Antarktidoje
Pati žemiausia oro temperatūra visoje Žemėje įregistruota Antarktidoje. Ten tyrimų stotyje „Vostok” 1983 metų liepos 21 dieną termometras rodė 89 laipsnius šalčio.
Žemiausia Eurazijoje temperatūra užfiksuota Sibire, Oimiakono gyvenvietėje. Ten 1933 metų vasario 3-iąją spaudė 68 laipsnių šaltis.
Marius Jokūbaitis
Naglis Šulija