Lietuvos darbo birža prognozuoja, jog šiais metais Lietuvos mokykloms labiausiai trūks anglų kalbos, informatikos bei matematikos mokytojų. O nuo 2007 metų rugsėjo 1-osios mokytojų poreikis gali dar padidėti, nes pedagoginės-psichologinės kvalifikacijos neturintys pedagogai nebegalės dirbti ugdymo įstaigose.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, laisvų darbo vietų pedagogams padaugėjo. Per 2004 metus Lietuvoje užregistruotos 774 darbo vietos, o per 2005 metus – 886. Kita vertus, išaugo ir darbo ieškančių bendrojo lavinimo mokytojų skaičius: per 2004 metus darbo biržose užsiregistravo 676, o per 2005 metus – 882 pedagogai.
Klaipėdos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Andriušis „Vakarų ekspresui” sakė, jog per 2005 metus čia užsiregistravo mažiau darbo ieškančių pedagogų nei per praėjusius metus, taip pat sumažėjo ir laisvų darbo vietų.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Numgaudienė tikino, kad pedagogų trūkumas Klaipėdos miesto mokyklose nėra didelis, o problemos dėl pedagoginio cenzo ji esą nematanti. Tačiau kai kurių uostamiesčio mokyklų vadovai skundėsi negalintys surasti reikiamų specialistų, o privaloma pedagoginė-psichologinė kvalifikacija, jų nuomone, gali dar pabloginti situaciją.
Situacija nėra išskirtinė
Pasak Lietuvos darbo biržos Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėjos pavaduotojos Daivos Liugienės, Klaipėdoje per 2005 metus pasirengusių dirbti pedagogų buvo užregistruota mažiau nei laisvų darbo vietų – 11 vietų nebuvo kam užimti.
Tačiau uostamiesčio situacija, anot pašnekovės, nėra išskirtinė. Didesnį susirūpinimą, D. Liugienės teigimu, kelia tokie miestai kaip Akmenė, kur vienam mokytojui tenka 14 laisvų darbo vietų.
Privaloma pedagoginė-psichologinė kvalifikacija, pašnekovės nuomone, gali pabloginti situaciją, tačiau katastrofos tikrai nesukels.
Klaipėdos darbo biržos tarpininkės, kuruojančios švietimą, Zitos Bartkienės teigimu, dažnoje uostamiesčio mokykloje trūksta matematikos, anglų kalbos, informatikos mokytojų. Anot jos, kai kurių mokyklų vadovai ieškodami specialistų kreipiasi net į Vilniaus universitetą arba bando juos prisivilioti iš kitų mokyklų.
Nusiteikusi optimistiškai
L. Numgaudienė „Vakarų ekspresui” sakė, kad uostamiesčio mokykloms labiausiai trūksta anglų kalbos, informatikos bei technologijų berniukams mokytojų. Tačiau situacija, anot jos, nėra kritiška, juo labiau kad mažėja mokinių skaičius.
Vedėja pripažino, kad Klaipėdoje pedagoginės-psichologinės kvalifikacijos neturinčių pedagogų yra, tačiau tikslaus jų skaičiaus įvardyti negalėjo, mat dauguma jų dabar studijuoja. O dalis pedagoginio cenzo neturinčių mokytojų, anot pašnekovės, išeis į pensiją.
L. Numgaudienė sakė netikinti, kad po 2007 metų mokytojų trūkumas gali padidėti. Anot jos, po pusantrų metų pedagoginės-psichologinės kvalifikacijos neturinčių mokytojų Klaipėdoje gali iš viso nelikti.
Valdininkė teigė pritarianti Švietimo ir mokslo ministerijos siekiui, kad mokykloje dirbtų tik kvalifikuoti specialistai.
„Pedagogas be specialaus pasiruošimo negali dirbti mokykloje. Paskui patys nusiviliam, kai tenka susidurti su psichologinėmis problemomis ar konfliktinėmis situacijomis. Nesuprantu mokytojų, kurie kvalifikacijos dar neįgijo. Įstatymas priimtas prieš keletą metų, tobulinimosi institucijos orientuotos į tai, kad pedagogas įgytų kvalifikaciją, Savivaldybė šiam reikalui gavo papildomą finansavimą ir galėjo paremti norinčius”, – sakė L. Numgaudienė.
Matematikos moko veterinaras?
Kur kas labiau, pasak valdininkės, baugina rajono mokyklų padėtis. Anot jos, čia pasitaiko visokių kuriozų.
„Čia būna ir tokių atvejų, kai veterinaras dirba matematiku. Tai liudija apie atsainų žmonių požiūrį. Juk mes atsakingi už vaikus bei jų mokymo kokybę”, – piktinosi pašnekovė.
Klaipėdos rajono Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius pripažino, kad dėl mokytojų trūkumo rajono mokyklose iš tiesų pasitaiko atvejų, kai tam tikrą dalyką dėsto ne tos srities specialistas.
Paklausiausieji – nekvalifikuoti
Anot vedėjo, mokyklose tragiškai trūksta technologijų berniukams bei informatikos mokytojų. Be to, dauguma rajono pedagogų 45-50 metų amžiaus. O jaunimo, klibinančio Švietimo skyriaus duris, pasak valdininko, sulaukiama vis rečiau.
Šiais metais, A. Petravičiaus teigimu, rajono mokyklose yra 35 pedagogai, kurie 2007 metų rugsėjį jau nebegalėtų dirbti ar dėstyti tam tikro dalyko. 12 iš jų neturi pedagoginės-psichologinės kvalifikacijos. Beje, dauguma pedagoginio cenzo neturinčių pedagogų, anot pašnekovo, yra taip reikalingi technologijų bei informatikos mokytojai.
„Šiandien sunku prognozuoti, kokia situacija susiklostys 2007 metais, tačiau ar nebus taip, kad vengiant pažeisti įstatymą, rajono mokyklose dirbs pensinio amžiaus ar netrukus į pensiją turintys išeiti pedagogai?” – nuogąstavo A. Petravičius.
Permainos baugina
Dauguma kalbintų uostamiesčio mokyklų vadovų teigė jaučiantys mokytojų trūkumą. Tačiau ši problema, anot „Žaliakalnio” vidurinės mokyklos direktoriaus Vitalijaus Jakobčiuko, neaktuali rusakalbėms mokykloms. Čia tik spėk įdarbinti visus norinčius.
Pedagoginė-psichologinė kvalifikacija, vadovų įsitikinimu, būtina, tačiau kartais esą sunku surasti net nekvalifikuotą specialistą. Todėl ne vienos mokyklos direktorių 2007 metų permainos baugina.
Šiuo metu Martyno Mažvydo mokykloje trūksta 3 anglistų, fiziko bei matematiko. Pasak direktoriaus Vytauto Dumčiaus, mokyklose trūksta ir technologijų mokytojų. Čia dirbančiam specialistui iki pensijos liko vos treji metai.
Vadovas prisipažino turintis karčios patirties su nekvalifikuotais specialistais, tačiau teigia kartais nematantis kitos išeities ir yra priverstas priimti į darbą nekvalifikuotą mokytoją. Tačiau ir tokių, ypač jaunų žmonių, esą rasti vis sunkiau.
V. Dumčius teigė esąs tikras, kad privalomas pedagoginis cenzas padidins pedagogų trūkumą. Anot jo, fizikos, chemijos, matematikos moko pensinio amžiaus žmonės, tad jam neramu, kuo reikės šiuos mokytojus pakeisti.
Skatino mokytis
Lygija Virkšienė, „Aukuro” vidurinės vadovė, sakė, jog mokykloje trūksta kvalifikuotų anglistų bei informatikų. Anot jos, šiandienos situacija grėsminga: vadovai nori kūrybingai dirbančio jaunimo, o šis dėl mažų atlyginimų mokyklą aplenkia.
Problemų dėl privalomos pedagoginės-psichologinės kvalifikacijos, anot direktorės, mokykla neturės. Šiuo metu čia dirba tik vienas nekvalifikuotas pedagogas. 12 mokytojų arba persikvalifikuoja, arba netrukus įgis pedagoginę-psichologinę kvalifikaciją.
„Visus mokytojus skatinau mokytis. O priimdama į darbą, pirmiausiai atkreipiu dėmesį į pedagogo kvalifikaciją”, – sakė pašnekovė.
Kuo pakeisti pensininkus?
Sendvario pagrindinės mokyklos direktorius Antanas Kavaliauskas skundėsi anglistų, matematikų, fizikų, chemikų trūkumu. Anot jo, mokykloms gresia bėda.
„Chemijos, matematikos moko vyresnio amžiaus pedagogai. Kuo juos pakeisime?” – klausė vadovas.
Anot pašnekovo, privalomas pedagoginis cenzas situaciją dar pablogins. Direktorius pasakojo, jog į technologijų mokytojo vietą tekę priimti profesinę mokyklą baigusį žmogų, o pritrūkus geografų, reikėję kviestis studentus rekreacininkus. Šiuo metu mokykloje pedagoginės-psichologinės kvalifikacijos neturi, tačiau netrukus ją įgis 4 mokytojai.
Negali sumokėti už mokslą
„Vyturio” bei „Varpo” vidurinių vadovai sakė mokytojų nepritrūkę, o nekvalifikuotų pedagogų šiose mokyklose tebuvę vos keli. Didelio pedagogų trūkumo tikino nejaučiantis ir Gedminų pagrindinės mokyklos direktorius Aurelijus Liaudanskas, tačiau jis neslėpė susirūpinimo dėl privalomos pedagoginės-psichologinės kvalifikacijos.
„Be abejo, mes tai žinojome ir turėjome laiko įgyti kvalifikaciją, tačiau yra ir kita medalio pusė. Ne visi pedagogai turėjo lėšų sumokėti už mokslą, ypač jauni specialistai”, – sakė pašnekovas.
Jam pritarė ir Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto direktorės pavaduotoja Irena Pašilytė. Anot jos, dabar ne kiekvienas pedagogas gali sumokėti už mokslą.
Kita vertus, pedagogų, studijuojančių dalyko didaktiką, anot pašnekovės, per keletą metų padaugėjo net keturis kartus. 2002 metais šį dalyką studijavo 17, 2005 – 69 pedagogai.
Daugiausiai dėl dalyko didaktikos, pasak I. Pašilytės, kreipiasi technologijų bei informatikos mokytojai.
Indra Duotaitė