Ant sukčių meškerės užkimba ne tik pensininkai, bet ir seniai dirbančios didelės bendrovės.
Vieną tokių sukčių gaujų šiomis dienomis išaiškino ekonominius nusikaltimus tiriantys pareigūnai. Pasak jų, daugelis nukentėjusiųjų buvo nepateisinamai patiklūs.
Nusipirko gerą vardą
Pirmosiomis šių metų dienomis miesto kriminalinių įvykių suvestinėse vis dažniau minimas Vilniuje registruotos bendrovės „Abiraja” pavadinimas. Vis daugiau uostamiesčio įmonių skundžiasi sudariusios sutartis su šia bendrove ir davusios jai prekių, atidėdamos mokėjimo terminą, tačiau pinigų taip ir nesulaukusios. Kai kurių bendrovių vadovai jau sulaukė skambučių iš policijos. Tik iš pareigūnų jie sužinojo, jog niekada nesulauks litų už „Abirajai” parduotas prekes.
Uostamiesčio Eekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai nustatė, kad pernai vasarą keli nusikaltimų scenarijų sukūrę asmenys įsigijo visas vilniečių bendrovės „Abiraja” akcijas. Iki pardavimo ši bendrovė buvo moki ir niekam neskolinga. Taip nusikaltėliai įsigijo legalią įmonę bei nesukeliantį abejonių gerą jos vardą.
Netrukus naujieji bendrovės savininkai įsteigė savo atstovybes Klaipėdoje ir kituose miestuose.
Uostamiestyje „Abiraja” pradėjo veiklą pernai spalį. Išsinuomoję patį pigiausią nešildomą kambarėlį, sukčiai galėjo biuro adresą nurodyti vizitinėse kortelėse. Pradžioje šiame vos kelių kvadratinių metrų kambaryje nebuvo nei telefono, nei fakso aparato, viso labo rašomasis stalas ir kėdė.
Susišlavė tūkstančius
Policininkai išaiškino 4 šios nusikaltėlių grupės narius. Vienas organizatorių – šiaulietis, kiti – klaipėdiečiai. Trys iš jų laikomi areštinėje, ketvirtajam neleista išvykti, pareigūnai paėmė jo dokumentus. Žinoma, kad šiame nusikalstamame versle dirbo daugiau žmonių.
Turėdami tikrą verslo pažymėjimą, sukčiai tardavosi su įvairiomis įmonėmis dėl prekių pardavimo atidedant mokėjimą. Sutartis partneriams atnešdavo 23 metų „Abirajos” vadybininkas Marius. Bendrovės vadovų niekas nebuvo matęs. Tačiau mokėti už įgytas prekes jie nė nemanė.
Taip nusikaltėliai apgavo degalinių tinklo vadybininkus, statybinių medžiagų, kanceliarinių prekių pardavėjus, mobiliojo ryšio įmones. Pagal sutartį su degalinių tinklu „Abiraja” gavo penkias kuro korteles, kuriomis galėjo įpilti kuro tik į penkių automobilių bakus. Sukčiai sukinėdavosi prie degalinių ir siūlydavo perpus pigesnio kuro vairuotojams, dažniausiai taksistams. Paėmę iš jų grynus pinigus, drauge važiuodavo į degalines ir plastikine kortele atsiskaitydavo už kurą.
Panašiai „Abirajos” sukčiai elgdavosi ir su statybinėmis medžiagomis. Rasti pirkėją, kuris norėtų nusipirkti dažų, grunto ar kitų remonto medžiagų pigiau nei parduotuvėje, nesunku. Tiesiai iš tiekėjo, nė nemanydami mokėti už prekes, jie jas pigiau perparduodavo. Taip pat „Tele-2” bei „Bitė GSM” salonuose jie įsigijo 20 mobiliųjų telefonų, o iš kanceliarinių prekių prekiautojų – daiktų, kainavusių tūkstančius litų.
Pareigūnų teigimu, pavyko išaiškinti maždaug du trečdalius visų grupės nusikaltimų. Vien Klaipėdoje apgauta 10 bendrovių, joms padaryta žala siekia 160 tūkstančių litų. Spėjama, jog gauja veikė ne tik uostamiestyje. Dar po vieną šių sukčių įvykdytą nusikaltimą išaiškinta Kretingoje bei Šiauliuose.
Nukentėjo godūs ir patiklūs
Žinoma, kad didžioji dalis bendrovių, kurias „Abiraja” norėjo apgauti, nepasirašė sutarčių. Atidėti mokėjimą yra įprasta tik bendraujant su seniai pažįstamais, patikrintais klientais. Pareigūnų teigimu, užkibo tie, kas norėjo bet kokiu būdu turėti apyvartą ir rizikuodami gauti pelną.
Stebina, kad tiek daug įmonių darbuotojų nesutrikdė „Abirajos” vadybininkas, pasirašantis, jog yra „vadibininkas”. Abejonių nesukėlė dokumentai, kuriuose vietoje sutarties numerio buvo rašomas įmonės kodas.
Apgautųjų įmonių vadovai nesivargino patikrinti įmonės mokumą, neįsitikino, ar „Abiraja” turi banke sąskaitą. Degalinių darbuotojai nepatikrindavo, ar kuras pilamas tam automobiliui, kuris nurodytas kuro kortelėje. Kai kurių įmonių darbuotojai net nepaprašė parodyti naujo kliento, kuriam ketino atidėti mokėjimo terminą, įmonės registravimo pažymėjimo.
Yra daugybė būdų įsitikinti, ar partneris patikimas. Pačius paprasčiausius paminėjo pareigūnai. Informacijos apie naują klientą ar būsimą partnerį gali suteikti Mokesčių inspekcija, Socialinio draudimo skyrius. Dar lengviau paprašyti rekomenduoti kelis klientus, kurie galėtų apibūdinti būsimą partnerį.
Pareigūnai neatmeta ir nusikaltėlių „nuopelno” klaidinant žmones. Sukčiai buvo gerai apgalvoję nusikaltimo sistemą, pasirengę psichologiškai, o vienas jų įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turėjo ir verslo vadybos bei teisės žinių.
Ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo bei sukčiavimo pradėtas vos prieš keletą dienų. Panašių nusikaltimų Lietuvoje bei Klaipėdoje būta ir anksčiau.
Daiva Janauskaitė