„Vilnelė, taisyklingiau vadinama Vilnia – unikali upė Lietuvos upių vėrinyje, – dalijasi džiaugsmu Turgelių vidurinės mokyklos direktorius Stanislovas Budraitis. – Ši, atrodytų, kukli upė padovanojo vardą karalių miestui Vilniui!”
„Labai pykstu, kad kai kurie žmonės mano, jog Vilnelė išteka iš Baltarusijos. Tai mūsų gražioji unikalioji upė, ji gimsta ne kur kitur, o pelkėtose pievose iš požeminių šaltinių, išvinguriuojančių prie Vindžiūnų ir Kiemėnų kaimų,” – tik įžengęs į redakciją pareiškė Turgelių vidurinės mokyklos direktorius, istorijos mokytojas ir aistringas vandenų keliautojas Stanislovas Budraitis.
Kad patikėtume – išskleidė didžiulį žemėlapį, pažėrė daugybę nuotraukų. Ir ėmė pasakoti. Štai, Vindžiūnų kaimo slėnyje, prie šaltinio, iš kurio išvinguriuoja upeliukas, net akmuo ženklina Vilnios pradžią. Už dviejų kilometrų upelis susilieja su kiek trumpesne vandens juosta, pradžią gavusia prie Kiemėnų kaimo šaltinių. Senoliai pasakoja, kad buvo dar vienas upeliukas, maitinęs Vilnelę, tačiau 1975 metais melioratoriai jį užlygino. Gerai, kad pagailėjo kitų, nors ir pavertė juos melioracijos grioviais. – Liucija Armonaaitė.