Valstybinės įmonės „Tarptautinis Vilniaus oro uostas” mokesčiai, taikomi keleiviams ir avialinijoms – vieni didžiausių Europoje. Kelis metus iš eilės šie mokesčiai ir rinkliavos nemažėjo be to nuolat buvo įvedamos vis naujos rinkliavos. Tuo tarpu oficialiai valstybės pareigūnai deklaruoja siekį skatinti atvykstamąjį turizmą, jų šūkis „Lietuva – tranzito šalis”.
Vykdyti valstybinę politiką užtikrinant viešąjį interesą, suteikiant geras sąlygas keleiviams bei skatinti keleivių bei krovinių srautus tai prioritetinė valstybinės įmonės „Tarptautinis Vilniaus oro uostas” funkcija. Tačiau per 2005 metus keleivių srautas per Vilniaus oro uostą padidėjo nežymiai, o lyginant su kaimyninių šalių oro uostais – Rygos, Talino ir Varšuvos, Vilniaus oro uostas ir toliau lieka paskutinėje vietoje.
Per 2005 metus Vilniaus oro uostas aptarnavo 1,282 mln. keleivių t.y. 28,9 proc. daugiau nei 2004 m., tuo tarpu Rygos oro uostas aptarnavo 1,878 mln. keleivių, be to keleivių augimas lyginant su 2004 m. išaugo net 77,1 proc., atitinkamai Talino oro uostas aptarnavo 1,401 mln. keleivių, o augimas buvo per 40,5 proc. „Tarptautinis Vilniaus oro uostas” atsilieka ne tik pervežamų keleivių kiekiu, tačiau ir augimo tendencijomis.
„Reikia pažymėt jog srauto didėjimas per Vilniaus oro uostą yra greičiau ne oro uosto, o jame veikiančių oro bendrovių nuopelnas. Oro uostas per 2005 m. nepadarė jokių žingsnių skatindamas pritraukti keleivių bei krovinių srautą į Lietuvą. Nuo pat 2000 metų, oro uostas taikė maksimalius įkainius oro bendrovėms bei mokesčius keleiviams. Nors oro uosto maksimalius tarifus tvirtina Lietuvos Vyriausybė, oro uostas mokesčių dydžius taiko savo nuožiūrą, bet jie negali būti didesni nei Vyriausybės patvirtinti”, – teigė „flyLAL” valdybos narys Gediminas Žiemelis.
Aviakompanijos, o daugiausiai „Lietuvos avialinijos” (dabar „flyLAL”), visus 2005 metus reikalavo peržiūrėti oro uosto taikomus tarifus ir tobulinti mokesčių sistemą. „flyLAL” oro uostui siūlė nustatant mokesčių tarifus atsižvelgti į pervežtų keleivių ir krovinių srautus, tačiau tokie kreipimaisi oro uosto administracijos buvo ignoruojami.
Tik po to kuomet „flyLAL” atstovai kreipėsi į aukščiausius valstybės pareigūnus su prašymu tarpininkauti su oro uostu, kuris iki tol ignoravo aviakompanijos peticijas, oro uostas priėjo išvados, kad mokesčių tarifai nuo 2006 metų sezono bus mažinami. Tačiau šį gyvybiškai svarbų sprendimą inicijavo aviakompanija, o ne valstybinis oro uostas, kuris yra atsakingas už valstybinės politikos įgyvendinimą.
„Lietuvos avialinijų” pastangomis pavyko išsireikalauti mažesnius mokesčių tarifus visoms aviakompanijoms. Tačiau oro uostas atmetė „flyLAL” siūlymą taikant tarifus taikyti nuolaidas už per veiklos Vilniaus oro uoste metus, pervežtų keleivių skaičius (kas taikoma daugelyje Europos oro uostų). Išsiderėti pavyko tik tiek, kad nuo 2006 metų oro uostas atsižvelgs bent jau į prieš tai buvusių metų pervežimų rodiklius.
„Manome, jog toks oro uosto sprendimas nėra teisingas. „Lietuvos avialinijos” per tuos 14 metų pervežė daugiau nei 50 proc. visų oro uosto keleivių, o tai yra daugiau nei kitos kompanijos kartu sudėjus. Dabar gi „Lietuvos avialinijos” gaus tokias pačias nuolaidas kaip ir vos kelis metus Vilniaus oro uoste dirbančios aviakompanijos. O tai reiškia, kad vidutiniškai šios nuolaidos bus 5 kartus mažesnės nei konkurentams. Juk būtent dėl per didelių mokesčių, kuriuos mokėti „Lietuvos avialinijoms” teko visus 14 veiklos metų ir susikaupė skolos oro uostui. Jokiai kitai kompanijai tokiomis sąlygomis Vilniaus oro uoste dirbti neteko, o dabar, Vilniaus oro uostui skirstant tarifų nuolaidas, „Lietuvos avialinijų” 14 metų veiklos rezultatai prilyginami pvz. „Air Baltic” rezultatams, kurie, dirbdami vos 2 metus, gauna tokias pat nuolaidas kaip ir „flyLAL”. Toks sprendimas prasilenkia su regresyvinių mokesčių naudojimo ir taikymo principu”, – teigė G.Žiemelis.
G.Žiemelio manymu, tai galėtų būti tiesioginė oro uosto „sankcija” avialinijoms už per didelį aktyvumą siekiant sumažinti oro uosto mokesčius.
„Mums kaip didžiausiam vežėjui iš Vilniaus oro uosto tenka didžiausia mokesčių dalis, todėl buvome suinteresuoti, jog koreguojant mokesčių tarifus būtų atsižvelgta ir į mūsų kompanijos indėlį skatinant keleivių srautus į šalį. Tokius pageidavimus buvome išdėstę ir rašte valstybės pareigūnams prašydami tarpininkauti derybose su oro uostu, tačiau tokia iniciatyva liko nepastebėta. Oro uostas buvo priverstas sumažinti tarifus, tačiau mums aktualus klausimas dėl regresyvinių mokesčių sistemos taikymo, buvo ignoruotas” – teigė G.Žiemelis
G.Žiemelio teigimu, aukšti mokesčiai trukdo vystyti lanksčią, vartotojams palankią kainodarą. „Oro uostui sumažinus mokesčius galėtume pasiūlyti dar žemesnes kainas, dažniau organizuoti pigių skrydžių akcijas. Kol kas tą padaryti trukdo oro uosto politika, kurios tikslas labiau siejamas su greitu pasipelnymu, o ne keleivių srautų skatinimu”, – sakė jis.
Tarptautinės avialinijos, kurių pagrindinė veikla nėra susieta su vienu oro uostu, patiriamą nuostolį dėl skrydžių į Vilnių kompensuoja pelnu, gaunamu iš kitų maršrutų.
Valstybinė įmonė, kuri turi užtikrinti viešąjį interesą, visus 2005 metus buvo labiau užsiėmusi savo pelno didinimu. Oro uostas motyvuodamas Šengeno sutarties vykdymu kelintus metus taikė didžiausius tarifus. Pasak „flyLAL” atstovų, oro uostas motyvuodamas savo tarifų dydžius bei nuolaidų politiką prisidengia ankstesnių metų neveiksnumu. Oro uosto renovacijos darbai jau turėjo būti pradėti 2003 metais, tačiau iki šiol nieko nėra padaryta.
Artimiausias Vilniaus oro uosto konkurentas – Rygos oro uostas – jau seniai sumažino taikomus mokesčius avialinijoms bei keleiviams. Šis jų sprendimas buvo finansiškai naudingas tiek oro uostui, tiek juo besinaudojančioms oro bendrovėms, tiek ir valstybei nes padidino keleivių ir krovinių srautus.
Rygos oro uostui sumažinus savo įkainius, keleivių srautai, lyginant su Vilniumi, išaugo 60 proc., o krovinių srautai dar daugiau – net 12 kartų. Tuo tarpu, atotrūkis tarp Vilniaus ir Rygos oro uostų kasmet vis didėja.
Per paskutinius 5 metus, ypatingai po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių Niujorke, aviacijos rinka patyrė nuosmukį. Bendra nuostolių suma, kurią patyrė aviacijos kompanijos, jau viršija 8 milijardus JAV dolerių. Per 2004-2005 metus pasaulį ištiko pasaulinė naftos produktų krizė, o aviacinio kuro kaina išaugo daugiau nei 2 kartus.
Pasaulio tarptautiniai oro uostai, siekdami išlaikyti keleivių srautus, buvo priversti sumažinti mokesčius, tačiau valstybinė įmonė „Tarptautinis Vilniaus oro uostas” nuo pat 2000 m. juos tik kėlė. Iki pat naujų mokesčių taikymo pradžios Vilniaus oro uosto mokesčiai buvo didesni už Londono, Frankfurto, Paryžiaus, Milano, Helsinkio ar Maskvos oro uostų mokesčius.
„flyLAL”