Dažnai nebegali tikėti kainų etiketėmis. Prekybos centro salėje išsirenki prekę už nurodytą kainą, kasose skenuojant kodą iššoka kita.
Ar pirkėjas visąlaik turi būti įsitempęs ir kaip koks inspektorius tikrinti skaičius? Kiekvienas teisingas prekybininkas pasakys – ne.
Pirkdamas valgius šventėms ir dovanėles, į vežimaitį įsimečiau ir skutimosi peiliukų. Ant pakelio buvo lipdukas „6,49 Lt.” Tokių prekių buvo daug, visos su tokia pat kaina.
Vėliau kasos čekyje perskaičiau, kad mokėjau 8,89 Lt. Vadinasi, į parduotuvės kasą papildomai įplaukė 2,40 Lt. Tai reiškia, kad skutimosi peiliukai nepaskelbus buvo pabranginti daugiau kaip 20 procentų!
Jei būtų nupirktos visos prekės šia kaina, prekijas gautų didelę papildomą sumą. Ir jos bus nupirktos, nes tai prekė vyrams, o jie nesismulkina.
Ką pirkėjui daryti, jei jis pasiryžo būti tikslus ir nenori palikti bet kam savo uždirbtų litų?
Pradėti keistus pokalbius su kasininke, vadybininku? Nemalonu, nes už nugaros siūbuoja niūri eilė.
Tačiau kartais reikalai išsprendžiami žaibiškai. To paties prekybos tinklo kitame centre gruodį buvo kainų nuolaida žuvų konservams. Salėje geltona etiketė skelbė 2,29 Lt kainą, kasos aparatas „ėmė” 2,69 Lt. Kasininkė iškart grąžino permoką, pasiliko čekį, su kuriuo kreipsis į vadybininką.
Jei šie pavyzdžiai – apsirikimai, tai jie tik prekybininkų naudai. Kažkodėl negirdėta apie apsirikimus pirkėjų naudai.
Jau gerėja reikalai su dovanų čekiais. Galima primokėti skirtumą, jei viršiji čekio sumą. Tačiau Šilutės plente esanti to paties tinklo parduotuvė-bazė pirkėjams daro keblumų: reikalaujama pirkti už tikslią čekio sumą, primokėti neleidžiama, grąža neduodama.
Kazys Keturakis