Naujojo amžiaus pradžioje žmogaus kūnas tampa šiuolaikinių technologijų bandymų poligonu. Rinkoje pasirodė ne tik kosmetiniai implantai, bet ir įvairūs siųstuvai, protezai, netgi dirbtiniai organai. Visa tai susiję su vidaus organais, tačiau ką mokslininkai žada daryti su didžiausiu žmogaus organu – oda?
Tobuliname save
Tokia šokiruojanti idėja negalėjo ateiti į galvą medikui. Šiuolaikinė medicina labiau susirūpinusi mūsų vidaus organų būkle, o ne išorės pagražinimu. Nežiūrint į drąsius kosmetinės chirurgijos pasiekimus, išorė kol kas dar yra stilistų veiklos laukas. Jau nebemadingos plastinės operacijos, atjauninančios senstančias Holivudo damas arba pakeičiančios lytį. Užtat senos, bet amžinai jaunos tatuiruotės vis dar populiarios, nes jos padeda žmonėms pabrėžti savąjį individualumą. Senąjį kūno puošimo meną šiandien bando nurungti „body art”– trumpalaikės tatuiruotės variantas, kai kūnas yra tarsi drobė, ant kurio tapomas paveikslas. Šis stulbinantis kūno puošimo menas daugiau skirtas vernisažams, ir visiškai nepraktiškas kasdieniniam „nešiojimui”.
Šiandien išeiti į gatvę su tatuiruote pačioje matomiausioje kūno vietoje lyg ir kultūringa, šiuolaikiška, apskritai madinga, nes ji pabrėžia žmogaus individualumą ir kartu papuošia jį. Bet grožio suvokimas kintantis dalykas. Kūną puošiantys menininkai pasitelkė į pagalbą visus įmanomus progreso pasiekimus. Šiandien meistro – profesionalo instrumentai nenusileidžia stomatologo „ginklams”. Tatuiruotės menas iki šiol, kaip ir prieš du tūkstančius metų, vis dar kruopštus rankų darbas. Tiesa, atsiranda drąsių žmonių, pasiryžusių savo kūną patikėti bedvasiams robotams, piešiantiems pagal programą tarsi elektrinė siuvimo mašina. Bet šis mechaninis būdas vargu ar bus taikomas ateityje.
Garsus futurologas anglas Janas Pirsonas savo tinklalapio skyriuje „Oda” paskelbė eilinę prognozę devizą: „Technologija skverbiasi po jūsų oda!” Pagrindinė Pirsono mintis tokia: maždaug apie 2015 metus mes galėsime nusipirkti savo savaitinę videotatuiruotę bet kurioje kompiuterių parduotuvėje.
Artūro Klarko pėdsakais
Aišku, ši prognozė ne iš lubų. Ji padaryta išanalizavus pastarųjų metų mokslinius atradimus ir tendencijas. Šiuolaikiniai pasiekimai lanksčių polimerinių displėjų srityje leidžia tikėtis, kad gana greitai elektroniką bus galima implantuoti po oda (arba ant odos). Taigi atsiveria fantastiškos perspektyvos.
Pavyzdžiui, ant krūtinės arba nugaros bus galima įsprausti ploną polimerinį ekraną, kuriame vaizdas keisis pagal žmogaus nuotaiką arba paros laiką. Toliau – daugiau: jau dabar rašalinės spaudos pasiekimai leidžia atspausdinti sudėtingas puslaidininkių elektrines schemas. Vadinasi, galima neskausmingai žmogaus galūnėse įauginti ištisą elektroninį įrenginį, ir jūs visada su savimi nešiosite visavertį personalinį kompiuterį.
Dar Pirsonas daug dėmesio skiria daugiasluoksnės spaudos koncepcijai. Dalis „įrengimų” bus giliai po oda ir kontaktuos su kapiliarais ir nervų galūnėmis; kita – bus tiesiog paviršiuje, žmogus ją galės nuplauti arba nutrinti kempine ir per keletą dienų oda atsinaujins.
Pirsonas savo prognozėje mažai kalba apie mechanizmus, teikiančius elektroninei odai energiją. Žinoma, įprastų akumuliatorių neužteks. Pirsono šalininkai siūlo du revoliucinius šios problemos sprendimo būdus. Pirmas – užslaptintos virškinamojo trakto galimybės: jame bus galima patalpinti mini elektrines, besimaitinančias valgiu. Antras – atitinka viso projekto dvasią – naujos rašalinės spaudos technologijos prasiskverbimas į gyvuosius audinius. Sakykime, kurioje nors kūno vietoje įmontuojama saulės baterija, arba kas nors rimčiau.
Kam to reikia?
Odoje „paskandintos” elektroninės schemos turi būti universalios ir keičiamos gana retai. Odos išorėje esantys įrenginiai priešingai – bet kada lengvai pakeičiami. Išoriniai kūno sluoksniai bus pagaminti kokiame nors fabrike ir ant odos užsidės kaip vaikiškos tatuiruotės – lipdukai. Galbūt bus naudojami ir paprasti trauklapiai.
Pasak Pirsono, tai ir yra aktyvioji oda… „Aktyvioji oda ne už kalnų, nes labai sparčiai vystosi elektroninių komponentų miniatiūrizacija”, – mano garsus futurologas. Jis tvirtina, kad 2010 metais bus sukurtas nesudėtingas indikatorius, atmintis ir procesorinė mikroschema (chip), sensorius ir arti nuo ryšio veikimo įrenginiai – visi jie bus mažesni už žmogaus odos ląstelę, kurios dydis yra vos 10 mikronų.
Ateityje bus galima neskausmingai po žmogaus oda įmontuoti didžiulį kiekį mikroschemų. Tai padės surinkti reikalingą informaciją apie visas žmogaus kūno dalis… „Aktyvi oda” padės medikams nuolatos kontroliuoti mūsų kraujo sudėtį ir kitus gyvybiškai svarbius organizmo parametrus. Įmontuotas į žmogų kompiuteris pagerins medikamentų pasisavinimo procesą, nes bus tikrai žinoma, kada paciento membranos turi atsiverti ir į kapiliarus praleisti reikalingą medikamentų dozę.
Savo prognozėje devize Pirsonas nutyli apie neribotos kontrolės galimybes. Saugumo tarnyboms tokios futurologo prognozės labai parankios. Užtat išsamiai išvardija visą buitinę elektroniką, kurios jau nebereikės kišti į kišenes: mobilieji telefonai, grotuvai ir t. t. Ant dilbio kaulo po oda labai patogu „paslėpti” klaviatūrą. Šiaip ji nematoma, „išryškėja” pradėjus veikti elektronikai. Visų įrenginių darbas turėtų atsispindėti ant rankos po oda esančiame biopolimeriniame ekrane, jame taip pat bus galima žiūrėti televizijos laidas. Suprastės ir makiažo procedūra – dėl odos nano struktūrų. Pasirinkote kosmetinį stilių visai dienai ir užmiršote apie tai: viską padarys pati aktyvioji oda. Ji ir perdažys reikiamomis spalvomis, ir paskleis tokį kvapą, kokio reikia atitinkamu momentu.
Dalis mokslininkų šias futurologo pranašystes laiko anglų absurdiškuoju humoru, kiti – įsitikinę, kad žmogaus organizmas žymiai sudėtingesnis, negu patys tobuliausi šiuolaikinės elektronikos įrenginiai. Todėl ateitis priklauso biotechnologijoms. Tarp jų ir neriboto savo personos tobulinimo bei gražinimo sferoje. Aktyvios odos technologija žmogaus gyvenimą padarytų žymiai įdomesnį.