Pacientų gydymas – tarp ambicijų ir faktų

Prieš du mėnesius prie Kauno medicinos universiteto klinikų prijungus Onkologijos ligoninę, pastaroji virsta slaugos namais

Pritariant Vyriausybei ir tylint Kauno miesto valdžiai, Kauno medicinos universiteto klinikos (KMUK) pasidarė panašios į atskirą karalystę. „Kauno diena” domisi, kokias pasekmes miesto gyventojams gali turėti numatomas Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės galimas prijungimas prie Klinikų. Pastarųjų vasalu jau tapusios Onkologijos ligoninės pacientai teigia pasijutę antrarūšiai.

Prie kabinetų nutįso eilės

Praėjusiais metais KMUK padaliniais tapo Kulautuvos tuberkuliozės ir Romainių tuberkuliozės, Viršužiglio reabilitacijos ligoninės. 2005 m. lapkritį sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos įsakymu, KMUK padaliniu tapo ir Onkologijos ligoninė. Dabar jos pacientai teigia susiduriantys su dideliais nepatogumais. Jie iš karto siunčiami į Klinikas, kur norint pakliūti pas gydytoją neretai tenka laukti net po 2 mėnesius. „Pas mane guostis kasdien ateina jau ne tik moterys, bet net ir vyrai”, – sakė Kauno apskrities moterų sveikatos draugijos „Alma” pirmininkė Regina Malžinskienė. Pasak jos, per du mėnesius vėžiu sergantis žmogus gali ir numirti.

R.Malžinskienės teigimu, eilė padaryti kompiuterinės tomografijos nuotraukai Klinikose nutįsusi iki balandžio. „Tuo tarpu Onkologijos ligoninėje patikrinti pacientą galima tą pačią dieną. Nesuprantu, kam reikėjo šitos reorganizacijos”, – retoriškai klausė R.Malžinskienė.

Už pinigus – daug greičiau

KMUK generalinis direktorius Juozas Pundzius pabrėžė, kad Onkologijos ligoninės prijungimu siekta pagerinti gydymo kokybę. Tuo tarpu KMUK Valdymo tarnybos direktorius Edmundas Varpiotas prašė rimtai nevertinti pacientų nusiskundimų, „nes „Almos” draugija gyvena praeities nuotaikomis”.

„Kauno dienos” žurnalistas pabandė įlįsti į pacientų kailį. Panorėjus užsiregistruoti Klinikose pas neurologą, kuris ir nusprendžia, ar būtina kompiuterinė tomografija, paaiškėjo, kad pas neurologą geriausiu atveju būtų galima patekti tik vasario mėnesį. Tuo tarpu į Gastroenterologijos kabinetą pasiūlyta atvykti tik sausio 26 d.

Beje, neturint siuntimo, už pinigus atlikti kompiuterinę tomografiją Klinikose galima tą pačią dieną.

Pamynė pacientų teises

Kitas pacientų atstovas Alfredas Jankūnas taip pat teigia, kad, Onkologijos ligoninei tapus KMUK padaliniu, pablogėjo ligonių aptarnavimas. „Tomografinei nuotraukai padaryti man buvo duotas siuntimas į Klinikas, kur reikia laukti mėnesius. Šiuo atveju neatsižvelgiama į konstitucines pacientų teises, kad jie patys galėtų pasirinkti ligoninę, kurioje nori gydytis”, – teigė A.Jankūnas. Jo nuomone, medicinos įstaigų sujungimo problemos labiausiai turėtų išryškėti po kelių mėnesių.

R.Malžinskienė paminėjo tendenciją, kad šiuo metu Onkologijos ligoninėje gydomi pacientai, sergantys sunkiausios III ir IV stadijos vėžiu. Tuo tarpu Klinikos perima I ir II stadijos vėžiu sergančius ligonius. Jie operuojami Klinikose. Didesnis operacijų skaičius reiškia ir gausesnes pajamas iš Teritorinės ligonių kasos. R.Malžinskienė sakė neturinti Onkologijos ligoninėje atliekamų operacijų statistikos.

„Niekuomet mūsų ligoninėje nebuvo tvarkos, kad ligoniai būtų siunčiami konsultuotis į Klinikas ir tik vėliau guldomi į stacionarą, – pacientų atstovų teiginius neigė Onkologijos ligoninės direktoriaus pavaduotoja Leonarda Šarakauskienė. – Ligonis, atvykęs su siuntimu iš šeimos gydytojo į mūsų polikliniką, apžiūrimas mūsų specialistų ir jei to reikalauja jo liga, guldomas į atitinkamą mūsų ligoninės stacionarų skyrių”.

Išgalvotas konfidencialumas

KMUK Valdymo tarnybos direktorius Edmundas Varpiotas atsisakė „Kauno dienai” pateikti informaciją, kiek Klinikos uždirbo pinigų iš Kauno teritorinės ligonių kasos (KTLK) 2002-2005 m., esą tai yra konfidenciali informacija.

Tačiau tai panašu į mediko išsigalvojimą, nes minėtų duomenų Kauno teritorinė ligonių kasa neslepia. „Tai yra vieša informacija, kurią ateityje skelbsime ir savo interneto svetainėje”, – sakė KTLK vadovas Virgilijus Šiaudikis.

KTLK duomenimis, Klinikų uždarbis iš KTLK pastaruosius dvejus metus didėjo. 2004 m. KMUK uždirbo 97,6 mln. Lt, o per 2005 m. vienuolika mėnesių – jau 105,2 mln. Lt. Kitais metais ši suma turėtų padidėti iki maždaug 115 mln. Lt, nes Onkologijos ligoninė tapo KMUK padaliniu.

Bilietas į vieną pusę

Onkologijos ligoninės medikai pastebi, kad ligoninėje padidėjo mirtingumas, o į įstaigą atsiunčiami gydytis itin sunkūs pacientai. L.Šarakauskienė sakė, kad mirtingumas ligoninėje neišaugo. Per 2004 m. ligoninėje mirė 144 pacientai, tuo tarpu per 2005 m. 11 mėnesių – 147.

Jei iš tikrųjų yra tiesa, kad į Onkologijos ligoninę šiuo metu stacionariai gydytis siunčiami tik III ir IV stadijų vėžiu sergantys pacientai, tai siuntimą į šią medicinos įstaigą ligoniai turėtų vertinti kaip bilietą į vieną pusę.

Šiuo metu šios medicinos įstaigos stacionare gydosi apie 250 pacientų. Per metus atliekama apie 4 tūkstančius operacijų. L.Šarakauskienės teigimu, bendras atliekamų operacijų skaičius 2005 m. padidėjo maždaug 300, tačiau, jos žodžiais, „planinio darbo sumažėjo”.

Pasak L.Šarakauskienės, rugpjūtį buvo atlikta 501 operacija, o lapkritį – 566. Iš ligonių kasų Onkologijos ligoninė iki šiol gaudavo apie 10 mln. Lt per metus.

Paliepė užsidirbti

Prijungimo prie Klinikų rezultatus pajuto ir Onkologijos ligoninės medikai. Tuo metu, kai lapkričio pradžioje visos šalies medikams buvo didinami atlyginimai, Onkologijos ligoninėje šito neatsitiko. „Į Klinikų sąskaitą iš ligonių kasos atlyginimams pakelti buvo pervesti 2 mln. Lt, bet algų mums iki šiol nepakėlė. Viename posėdžių man buvo pasakyta: „Jeigu užsidirbsite, atlyginimus pakelsime”, – pasakojo Onkologijos ligoninės medikų profesinės sąjungos pirmininkė Lilija Butkevičienė.

2005-ųjų spalį ligoninė uždirbo apie 1,3 mln. Lt, o lapkritį, palyginti su spaliu, maždaug 60 tūkst. Lt mažiau (1,24 mln. Lt). Vidutinis mediko atlyginimas Onkologijos ligoninėje siekia apie 1100-1300 Lt „į rankas”.

Reorganizacijos priešininkai įžvelgia pagrindinę savo klaidą. Į šią skandalingą ir net aštuonerius metus trukusią istoriją nenorėta įvelti pacientų. „Gailiuosi, kad stabdėme pacientų iniciatyvą: jiems kartojome – nereikia protestų, piketų ir bado akcijų, kurioms jie buvo pasiryžę, kad tik išsaugotų Onkologijos ligoninės savarankiškumą”, – prisiminė L.Butkevičienė.

Prieš reorganizaciją ligonių atstovai buvo surinkę 31 tūkst. pacientų parašų, kurie nenorėjo, kad Onkologijos ligoninė taptų KMUK padaliniu.

Algos sparčiau kils Klinikose

Paklaustas, kodėl Onkologijos ligoninėje medikams nepakilo atlyginimai, KMUK generalinis direktorius Juozas Pundzius pasakė, kad „tada ligoninę administravo jos direktorius Feliksas Markuckas”. Bet šios ligoninės medikams atlyginimai nepakilo ir gruodį.

„Iki šiol Onkologijos ligoninė didžiąją dalį lėšų pravalgydavo”, – įsitikinęs KMUK Valdymo tarnybos direktorius Edmundas Varpiotas. Jo teigimu, Onkologijos ligoninėje gydytojas uždirba apie 2100 Lt, o tokį pat stažą turintis onkologijos specialistas Klinikose uždirba tik maždaug 1400 Lt.

„Onkologijos ligoninės pastatus reikia renovuoti, iki šiol nebuvo pakeisti langai. Gydytojai net kompiuterių neturi”, – akcentavo E.Varpiotas.

Jo teigimu, bus siekiama, kad Onkologijos ligoninės ir KMUK darbuotojų atlyginimai palaipsniui taptų panašūs. „Mažinti nemažinsime, bet atlyginimai sparčiau kils Klinikų darbuotojams”, – sakė E.Varpiotas.

Tariama garbė dirbti Klinikose

Onkologijos ligoninėje veikianti profesinė sąjunga KMUK yra kaip rakštis akyje. 2004 m. balandį su ligoninės vadovu F.Markucku medikai 2004-ųjų balandį pasirašė neterminuotą kolektyvinę darbo sutartį. „Tačiau po prijungimo Klinikos nepripažįsta šios sutarties. Šiuo metu konsultuojamės su teisininkais, nes, jų įsitikinimu, kolektyvinė sutartis galioja net po reorganizacijos”, – sakė Onkologijos ligoninės medikų profesinės sąjungos vadovė L.Butkevičienė.

Pagal sutartį darbdavys negali atleisti iš darbo žmonių, priklausančių profesinei sąjungai. „Gal todėl narių gretos išaugo iki 240. Jų gerokai padaugėjo po ligoninės prijungimo”, – sakė L.Butkevičienė. Ji teigė, kad Onkologijos ligoninės medikai atrodo įbauginti, juos slegia nežinomybė dėl ateities. Jiems svetimas mitas, esą garbė dirbti Klinikose. Įspėjimus apie atleidimą iš darbo jau gavo apie 20 darbuotojų.

KMUK Valdymo tarnybos vadovas E.Varpiotas teigia, kad Klinikos pripažįsta Onkologijos ligoninės medikų kolektyvinę darbo sutartį. Jis patvirtino, kad tokios sutarties KMUK medikų profesinė sąjunga su administracija dar nėra pasirašiusi.

Prekybiniai santykiai su pacientais

„Klinikos turėtų atsisakyti vartotojiško požiūrio į žmogų”, – įsitikinęs Kauno miesto tarybos narys Gintautas Labanauskas. Šiais metais politikas tiesiogiai susidūrė su nepagarba pacientui, kai Klinikose gydėsi jo mama. „Jai dar būnant stacionare vieno skyriaus profesorius pasakė: „Užteks gulėti – kraukis daiktus ir važiuok namo”, – pasakojo G.Labanauskas.

Politikui teko daug bendrauti su medikais ir pacientais. „Onkologijos ligoninės medikai ir net dalis Klinikų gydytojų skeptiškai žvelgė į šių medicinos įstaigų sujungimą. Nesutikau nė vieno ligonio, kuris būtų pritaręs Onkologijos ligoninės prijungimui prie Klinikų”, – akcentavo G.Labanauskas.

Pasak jo, Klinikos jau pasidarė tokiu monstru, kai kenčia gydymo kokybė. Prisiminęs artimųjų susirgimus, G.Labanauskas sakė, kad pirmiausia pagalbos kreipdavosi į Onkologijos ligoninės medikus, kuri buvo laikoma patikima gydymo įstaiga. „Tuo tarpu joje dabar gydysis tik tie pacientai, kurie neturės galimybių išgyti”, – įspėja G.Labanauskas.

Skausmo klinikoje aimanų nebus

Kad Onkologijos ligoninėje padaugės beviltiškų ligonių, iš dalies patvirtino ir KMUK Valdymo tarnybos direktorius E.Varpiotas.

„Nuo sausio 2 d. Onkologijos ligoninėje pradėjo veikti Paliatyviosios onkologijos skyrius, o ateityje įkursime ir Skausmo kliniką”, – sakė jis ir pakomentavo, kad skyriuje gulės tie ligoniai, kuriems pasveikti nėra galimybių. Jiems bus skiriami skausmą malšinantys vaistai, atliekama inkstų dializė ir kitos procedūros, „pagerinančios tų dienų, kurias dar skirta nugyventi, kokybę”. Skyriuje bus 60 lovų, tai yra apie ketvirtadalis visų, kuriose buvo gydomi ligoniai.

E.Varpiotas apgailestavo: „Visais laikais žurnalistai ir kai kurie visuomenės sluoksniai Klinikas bandė prilyginti monstrui, kuris nori kažką suryti. Tačiau visais įmanomais būdais žmonės stengiasi patekti būtent į Klinikas. Eilės prie gydytojų kabinetų mus tik džiugina ir parodo, kad gyventojai vertina Klinikas”.

Miesto valdžia tylėjo

G.Labanauskas priekaištauja Kauno miesto tarybai, kad ši tylėjo, kai buvo rengiamasi prijungti Onkologijos ligoninę prie KMUK.

„Suprantama, buvo paprasčiau pasakyti: „Tai ne mūsų, o Vyriausybės reikalas”. Dabar norima prijungti Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę prie Klinikų. Kur mero, kur kitų valdžios atstovų nuomonė. Jie tyli, – sakė G.Labanauskas. – Susidaro įspūdis, kad sveikatos priežiūros politiką formuoja ne politikai, o Klinikos”. Jo nuomone, būtent Vyriausybėje, o ne Kaune Klinikos pirmiausia siekia gauti pritarimą dėl vieno ar kito sprendimo.

Skirtingai nuo Onkologijos ligoninės, kuri anksčiau priklausė Kauno apskrities viršininko administracijai, Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės steigėja yra Kauno miesto savivaldybė.

Gediminas Stanišauskas