Bankrutavusios „Ąžuolupės” mokytojus slegia nuoskaudos

„Vakarų ekspreso” redakciją jau kurį laiką atakuoja skaitytojai, pasipiktinę tuo, kad uostamiestį sukrėtusi žinia apie galimą „Ąžuolupės” mokyklos bankrotą esą nesulaukė nei Švietimo skyriaus, nei žiniasklaidos komentarų.

Anot jų, gruodžio 1-ąją į darbą atėję mokytojai mokyklos duris rado užrakintas. Mokiniai išėjo į kitas mokyklas, tačiau mokytojams nebuvo pranešta nei apie mokyklos statusą, nei apie jų pačių padėtį.

Pedagogai, pateikę prašymus išeiti iš darbo nuo gruodžio 1 dienos, esą neatgavo savo dokumentų, be to, jiems nebuvę sumokėti atlyginimai.

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyresnioji inspektorė darbo teisei Asta Žvaliauskienė „Vakarų ekspresui” vakar patvirtino, jog atlikus tyrimą „Ąžuolupės” mokykloje iš tiesų buvo rasta pažeidimų, dėl kurių surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir bus nagrinėjama administracinė byla.

Pedagogių neinformavo

Su „Vakarų ekspresu” sutikusios kalbėti penkios „Ąžuolupės” mokyklos pedagogės, esą dėl direktorės gąsdinimo sugadinti karjerą neviešinusios savo vardų, tvirtino, kad kai kurios pareiškimus išeiti iš darbo parašiusios mokytojos ilgą laiką negavo dokumentų.

Anot pedagogių, paprašyta užpildyti pažymą apie darbą įstaigoje, direktorė Danutė Šlušnienė atsisakė – esą tai ne jos kompetencija. O kai kurie mokytojai, pasak pašnekovių, tuomet neatgavo net savo socialinio draudimo pažymėjimų.

Dar kurį laiką likusių dirbti pedagogų, pašnekovių teigimu, direktorė neskubėjo informuoti nei apie mokyklos bankrotą, nei apie atleidimą iš darbo.

Negaus nė cento?

Pedagogės buvo netekusios vilties ir dėl pastarųjų mėnesių atlyginimo. Anot jų, paprašyta sumokėti už darbą, direktorė pasiūliusi pedagogėms nueiti į bažnyčią – esą gal Dievas joms atlygins.

Be to, pasakoja mokytojos, mokyklos vadovė tuomet pareiškusi, kad skoloje joms yra „Ąžuolupės” mokykla, o ne ji pati. Tad mokytojai esą negaus nė cento.

Beje, dėl 2-3 mėnesius vėluojančių atlyginimų, pasak pašnekovių, mokytojai kentėję trejus metus. Pavyzdžiui, algos už rugsėjo mėnesį tekdavę laukti net iki Kalėdų. O direktorė teisindavosi, esą tėveliai laiku nesumokėję pinigų.

Viena pedagogė, kai teko kreiptis į medikus, esą sužinojo, jog oficialiai net nedirbanti. Ji tą pačią dieną esą nuskubėjusi į „Sodrą” ir čia gavusi tokį pat atsakymą. Po šio įvykio, anot pedagogės, D. Šlušnienė ėmusi skubiai sudarinėti sutartis su naujais pedagogais.

„Juk mokytojai dirbti pradėjo nuo rugsėjo 1-osios. Tai įrodo ir užpildyti žurnalai. Kodėl tada daugelio naujai priimtų darbuotojų darbo sutartyse nurodyta rugsėjo 14 diena?” – klausia pedagogės. Beje, anot pašnekovių, socialinio draudimo įmokos taip pat buvusios apskaičiuotos nuo sutartyje nurodytos datos.

Žadėjo padėti

Prieš lemtingąją gruodžio 1-ąją D. Šlušnienė, pasak pedagogių, atsivedė vieną verslininką, kuris esą pažadėjo investuoti į mokyklą, pamažu likviduoti skolas ir sumokėti atlyginimus.

Tačiau jau kitą dieną minėtas ponas esą atsisveikino. Pedagogės teigia nustebusios, kodėl ryžtingai nusiteikęs žmogus apsigalvojo per vieną naktį.

Deimantu prisistatęs ponas, ketinęs padėti mokyklai, „Vakarų ekspresui” sakė su D. Šlušniene susitikti sumanęs po žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie „Ąžuolupės” bėdas.

Anot pašnekovo, D. Šlušnienė pirmiausia pasiūliusi nupirkti mokyklą, po to – net atiduoti ją už dyką. Tačiau buhalterinių mokyklos reikalų D. Šlušnienė esą nesutikusi atskleisti tol, kol nebus konkrečiai susitarta.

Pabendravęs su tėveliais ir mokytojais bei pasidomėjęs finansine mokyklos situacija, ponas Deimantas padaręs išvadą, kad mokykla esą gali turėti labai daug skolų ir visiškai netvarkingą buhalteriją.

„Negalėjau patikėti, kad dar yra tokių įmonių, juk nuo 2000 metų buvo labai sugriežtinta mokesčių kontrolė. Bent kiek apie verslą išmanantis žmogus turėjo pastebėti tokią netvarką”, – sakė pašnekovas ir tikino negalėjęs prisiimti tokios atsakomybės.

Mokykla likviduojama

„Ąžuolupės” direktorė D. Šlušnienė „Vakarų ekspresui” sakė, jog mokykla, steigėjų sprendimu, jau likviduojama, kadangi nebeliko nei mokinių, nei mokytojų.

Vaikai, anot pašnekovės, jokių problemų neturėjo – per vieną dieną buvo priimti į privačias ar valstybines mokyklas. Kai kurie mokytojai esą įsidarbino kitur, antraeiles pareigas turėję mokytojai, pasak D. Šlušnienės, turi darbą pagrindinėse darbovietėse, o iš Darbo biržos atėjusieji esą ten pat ir sugrįžo.

Dokumentų pedagogėms grąžinti anksčiau D. Šlušnienė teigė negalėjusi, nes paskutinę dieną neturėjusi buhalterės, o pildyti dokumentus – ne jos kompetencija. Tačiau, tikino pašnekovė, dokumentai mokytojoms jau grąžinti.

Atlyginimams pinigų nėra

D. Šlušnienė tikino, kad atlyginimai mokykloje vėluodavo tik kelias savaites. Kiek ilgėliau, anot jos, tekdavo palaukti per vasaros atostogas, nes tėveliai už jas nemoka ir mokyklos pajamos labai sumažėdavo.

Už šių metų spalį ir lapkritį pedagogai, pasak pašnekovės, algų negavo dėl nutrūkusio finansavimo.

„Mes turėjome finansinių sunkumų, tačiau, jei nebūtų buvę skandalo, mokytojai atlyginimus tikrai būtų gavę. O dabar iš kur aš juos paimsiu? Juk pirmiausiai turiu grąžinti pinigus tėveliams, nes jie sumokėjo už paslaugas, kurių negavo”, – prieš kurį laiką aiškino D. Šlušnienė.

Anot jos, mokytojams atlyginimai būtų sumokėti tik tuo atveju, jei mokyklos likvidavimo procese atsirastų pinigų.

Paklausta, kodėl darbo sutartyse buvo nurodyta, pedagogių teigimu, ne ta data, D. Šlušnienė aiškino, jog buvę žmonių, priimtų į darbą truputį vėliau. Kai kurios pedagogės esą tiesiog laiku neatnešė socialinio draudimo pažymėjimų, o pamokas reikėję pradėti laiku.

Vienos mokytojos atvejį D. Šlušnienė atsisakė komentuoti viešai, bet užtikrino, kad atlyginimo skirtumą pedagogei sumokėjusi iš savo kišenės.

Pažeidimų nerado

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Numgaudienė „Vakarų ekspresui” sakė, jog gavęs „Ąžuolupės” mokytojų raštą, Švietimo skyrius mokykloje atliko patikrinimą dėl esą nenurodytų išvykusių moksleivių.

Anot pašnekovės, patikrinus abėcėlinius sąrašus, sutartis bei įsakymus, pažeidimų nebuvo rasta. L. Numgaudienės teigimu, mokinio krepšelio lėšos yra perskaičiuojamos pagal rugsėjo 1 d. duomenis, o išvykusio mokinio krepšelis nėra tą pačią dieną atimamas. Sprendimai dėl išvykusių moksleivių krepšelio bus priimami sausį.

Tačiau pasipiktinę pedagogai tvirtino, jog sąrašuose esą figūravo ir prieš metus išvykusių mokinių pavardės, o prieš patikrinimą, jų teigimu, šių vaikų pavardės esą buvo skubiai išbrauktos.

Kels bylą

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus vyresnioji darbo inspektorė darbo teisei A. Žvaliauskienė „Vakarų ekspresą” informavo, jog buvo užfiksuota keletas skambučių dėl darbo užmokesčio vėlavimo. Anot jos, reaguojant į skambučius, jau yra atliktas tyrimas.

Pasak pašnekovės, buvo nustatyta, jog atlyginimai „Ąžuolupės” mokytojams iš tiesų vėluodavo. O darbo užmokestis už spalio, lapkričio bei gruodžio mėnesius iš viso nebuvo sumokėtas.

A. Žvaliauskienės teigimu, jau įteiktas reikalavimas dėl pažeidimų pašalinimo, kuriame nurodyta data, kada turi būti sumokėti atlyginimai pedagogams. Taip pat, anot pašnekovės, parašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir bus nagrinėjama administracinė byla.

Pasak A. Žvaliauskienės, jei atlyginimas dėl darbdavio kaltės vėluoja dirbančiam darbuotojui, darbdavys privalo paskaičiuoti ir 0,06 proc. delspinigius nuo priklausančios mokėti sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, pradedant skaičiuoti po 7 dienų nuo nustatyto atlyginimo mokėjimo termino.

Darbdavys, anot pašnekovės, privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenurodyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Indra Duotaitė