Pakloti įstatyminių pamatų žydų bendruomeninio turto restitucijai planuotu laiku nepavyko. Nors abi derybų pusės deklaruoja ryžtą kuo skubiau šalinti „techninius” nesutarimus, jų ginčuose jau pasigirsta kaltinimų vilkinant procesą.
Iki praėjusių metų pabaigos Vyriausybės ir žydų delegacijos derybininkai galutinai nesuderino siūlytinų įstatymo pataisų, kurios atvertų kelią žydų bendruomeninio turto grąžinimui. Dar 2004-ųjų rudenį žadėta, kad tokių pataisų projektas Seimui bus pateiktas gruodį. Dabar tikimasi, kad taisyti įstatymą parlamentarai veikiausiai imsis vasarį.
Negana to, dar nebaigtas grąžintino turto sąrašo tvirtinimas ir konkrečių objektų vertinimas. Teigiama, kad šis procesas užtruko dėl techninių priežasčių, kurių abi besiderančios šalys nėra linkusios afišuoti – esą nenorima pakenkti deryboms.
Pasak premjero Algirdo Brazausko patarėjo Viliaus Kavaliausko, šiuo metu po patikrinimo archyvuose Vyriausybė būtų pasirengusi pripažinti žydų bendruomenės pretenzijas į 139 objektus. „Jų priklausymas žydų bendruomeniniam turtui nustatytas radus dokumentų”, – LŽ sakė jis.
Vyriausybės atstovai teigia iš esmės esantys patenkinti derybomis su žydų delegacijai atstovaujančiais teisininkais ir nemato didelių problemų dėl to, kad jos vyksta kiek ilgiau nei planuota.
Tačiau LŽ kalbintas Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkas Simonas Alperavičius išreiškė susirūpinimą dėl užtrukusio proceso. Jo teigimu, tai pabrėžia ir tarptautinių žydų organizacijų atstovai. – Marijus Girša.