Šiemet ne tik Lietuvoje, bet ir Klaipėdoje nestigo politinių skandalų.
Tapo ligoniais
Uostamiestį valdantys liberalcentristai šiemet tapo ligoniais.
Taip nusprendė partijos vadovas Artūras Zuokas. Spalio pabaigoje per visuotinį partijos susirinkimą Klaipėdoje jis diagnozavo nežinia kokią ligą: „Klaipėdos skyrius serga”. Tačiau dauguma klaipėdiečių liberalcentristų vis tiek linkę būti verčiau jau „abonento”, nei „E.Masiulio” partijos nariais. Iš partijos pašalintas klaipėdietis parlamentaras Eligijus Masiulis – vienas naujo Lietuvos liberalų sąjūdžio kūrimo iniciatorių. Be E.Masiulio, dar du klaipėdiečiai parlamentarai – Vytautas Čepas ir Vytautas Grubliauskas – jau apsisprendė tapti sąjūdžio nariais. Tarp narių – ir buvęs Vilniaus meras Arūnas Štaras, ir buvęs Kauno meras Erikas Tamašauskas.
Vasarį, kai bus įkurtas Lietuvos liberalų sąjūdis, iki savivaldybių tarybų rinkimų bus dar metai. Žiniasklaidoje sušmėžavę A.Zuoko samprotavimai, esą Klaipėdos meras galėtų būti ir socialdemokratas, pribloškė skyriaus pirmininką Rimantą Taraškevičių. Tačiau jis tai galantiškai nuslėpė, teigdamas, kad šių samprotavimų nesureikšmina. Tačiau šiandien dar neaišku, ar Šuns metais nesusipjaus „neoliberalai” ir „abonentininkai” kovoje dėl rinkėjų.
Atsibudo konservatoriai
Šiemet ryškiau miestelio politiniame peizaže pradėjo reikštis ir Klaipėdos konservatoriai, metų pradžioje pirmininku išsirinkę Naglį Puteikį. Jis spalį kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Prašė ištirti, ar miesto tarybos narys liberalcentristas Povilas Vasiliauskas, miesto tarybos posėdyje tvirtinant metilo esterio gamyklos statybos detalųjį planą, neprivalėjo nusišalinti nuo klausimo svarstymo.
Kol kas atsakymo nėra – normalus komisijos darbas sutriko, kai prieš savaitę atsistatydino jos pirmininkas Algirdas Meškauskas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar komisijoje buvo skaidriai vykdomas vienas viešųjų pirkimų konkursas.
Metų viršininkė
Iš trijų Klaipėdos apskritį valdžiusių viršininkų Virginija Lukošienė tapo pirmąja, kuri atsistatydino savo noru. Vakar paskelbtos vyriausybinės komisijos, vadovaujamos Vyriausybės kanclerio Antano Zenono Kaminsko, išvados dėl vakar paskutinę dieną dirbusios V.Lukošienės veiksmų. Anot išvadų, viršininkė, neužkirtusi kelio neteisėtoms statyboms Kuršių nerijoje, esą netinkamai vykdė pareigas.
„Klaipėdos” žiniomis, nelegalias statybas Kuršių nerijoje galėjo laiminti ir aukštesnė valdžia, kurios atstovai vėliau tapo ir komisijos, tyrusios V.Lukošienės veiklą, nariais.
Kai vasarą V.Adamkus pasipiktino nelegaliomis statybomis nerijoje ir pasiūlė versti statinius „buldozeriais”, gausybė komisijų ėmėsi tirti valdininkų veiksmus planuojant UNESCO saugomo gamtos kampelio teritoriją.
Pirmajam kliuvo Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriui Vladui Portapui. Jį atleidus, direktore tapo Aurelija Stancikienė. Ji dar vadovavo ir iki šiol neabejinga Kuršių nerijos mylėtojų bendrijai. Šios bendrijos pareiškimas apie tai, kad reikia naikinti Neringos savivaldybę bei įvesti ten tiesioginį valdymą, neseniai papiktino Neringos valdžią.
Kita speciali Kultūros paveldo departamento komisija įvertino šio departamento Klaipėdos padalinio vedėjo Algirdo Gintaro veiklą. A.Gintarui griežtą papeikimą skyrė per keletą savaičių vos kojas naujame poste apšilęs departamento direktorius Albinas Kuncevičius. Nuobauda skirta už tai, kad derinant sprendimus dėl detaliųjų planų nebuvo užtikrintas Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimas.
Tapo svarbūs
Savotiško politinio skandalo įkaitu šiemet tapo ir Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus. Kažkam iš universiteto bendruomenės atkreipus Seimo audito komiteto dėmesį, vėliau buvo aiškiai įvardinta problema: universitetas kaltas, kad privatus kapitalas užgrobė valstybės žemę. Ten dabar statiniai „užkonservuoti” žiemai, bet Registrų centre jie įteisinti kaip universiteto ir bendrovės „Baltisches Haus” nuosavybė. Ką daryti toliau – kokį statusą suteikti žemės sklypui, kuriame jau pradėti statyti auditorijų ir prekybos centro komplekso statiniai, leisti tęsti statybas ar ne, – A.Z.Kaminsko vadovaujama komisija išaiškinti nepajėgė.
Statybų užsakovės bendrovės „Baltisches Haus” juristo teigimu, auditorijų byloje bus siekiama taikos. Administraciniam teismui prieš keletą savaičių pateiktas universiteto prašymas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos aktą. Jame įsakyta sustabdyti naujo pastato universiteto miestelyje statybą. Ar prašymas bus patenkintas, paaiškės per artimiausius mėnesius.
Dar nesėdo
Buvęs Seimo narys Virginijus Martišauskas šių metų rudenį buvo nuteistas už kyšio prievartavimą iš Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Kęstučio Šiliausko. Iš K.Šiliausko jis reikalavo surasti rėmėjų, kurie V.Martišausko rinkimų kampanijai duotų 20 tūkst. litų. Už tai V.Martišauskas žadėjęs atsiimti savo aplinkos ministrui adresuotą skundą prieš K.Šiliauską. Teismas V.Martišauskui skyrė pusantrų metų kalėti, tačiau šį nuosprendį V.Martišauskas apskundė, prašydamas švelnesnės bausmės. Byla bus nagrinėjama sausį.
Aiškinosi kumščiais
Rusų sąjungos Klaipėdos skyriaus lyderiai pradėjo tarpusavyje muštis dar vasarą ir nesusitaikė iki šiol. Prieš pusmetį laikinai Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos miesto skyriaus viršininko pareigas einantis Andrejus Chomutovas pranešė, kad kai į partijos būstinės patalpas Manto gatvėje užėjo buvęs partijos pirmininkas Ivanas Stasevičius ir dar du nepažįstami vyriškiai, kilo muštynės. Dėl įvykio dar nebaigtas ikiteisminis tyrimas, o partija jau pagarsėjo nauju skandalu. Neseniai į jį įsitraukė ir buvę fašistinių koncentracijos stovyklų kaliniai. Jie pikti, kad A.Chomutovas nebeleidžia jiems rengti susirinkimų partijos būstinės patalpose Manto gatvėje. Tačiau A.Chomutovui nepatinka, kad buvę fašistinių koncentracijos stovyklų kaliniai kišasi į sąjungos darbą, o dėl patalpų jie turį kreiptis į savivaldybę.
Rašė pasiaiškinimą
Darbo partijai „pasižymėti” padėjo uostamiesčio medikai bei savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas Irenijus Zaleckis. Lapkritį sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga darbo metu tarnybiniu automobiliu atvyko į partijos surengtą susitikimą su medikais. I.Zaleckis irgi atvyko susitikti su sveikatos apsaugos ministru. Kitą dieną I. Zaleckiui teko rašyti savivaldybės administracijos direktorei pasiaiškinimą, kodėl darbo metu dalyvauja partiniuose renginiuose. Vakar „Klaipėdai” I.Zaleckis sakė: „Valdžia liepė – ir pasiaiškinau. Kaip? Kad turime spręstinų reikalų su Sveikatos ministerija.”
Vyriausybė dar yra
Du kartus pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, prieš pusmetį atsistatydino ūkio ministras Viktoras Uspaskichas. Iškilus viešoms abejonėms dėl to, ar jis iš tiesų turi Maskvos G.Plechanovo ekonomikos akademijos diplomą, V.Uspaskichas atsisakė ir Seimo nario mandato. Lietuvos teisėsaugos institucijos iki šiol tiria, ar diplomas tikras. V.Uspaskichas tebėra Darbo partijos primininkas ir per neseniai įvykusi susitikimą su klaipėdiečiais Žvejų rūmuose minėjo, kad ketina sugrįžti į politiką visiškai skaidrus.
Prasidėjus tyrimams dėl „Draugystės”, atsistatydinti grasinosi ir Premjeras Algirdas Brazauskas. Jis iki šiol neigia prisidėjęs prie žmonos Kristinos turtų kaupimo ir sudaręs sąlygas gyvenimo draugei įsigyti milijoninės vertės viešbutį.
RAMUNĖ ŠEŠTOKIENĖ