Vienas neatsargus truktelėjimas, ir raketa, turėjusi išsiskleisti danguje įvairiomis spalvomis, sprogimu sužaloja ranką ar veidą.
Skaudus įvykis ir viena didžiausių metų šventė tampa liūdesio švente ne tik atsidūrusiems ligoninėje, bet ir kartu šventusiems draugams bei artimiesiems.
Savadarbės – pavojingiausios
Nors pastaraisiais metais nukentėjusių nuo pirotechnikos priemonių buvo itin mažai, Klaipėdos vaikų ligoninės Ortopedinio-traumatologinio skyriaus vedėjas Kazimieras Rimdžius teigė, jog viena didžiausių problemų išlieka paauglių noras išbandyti pačių pasigamintus sprogstamuosius įtaisus.
„Dėl savadarbių priemonių kylančios problemos yra žymiai didesnės, nes nėra aišku, iš ko tos priemonės būna pagamintos, neaišku, kada užsidegs, kada sprogs. Dažniausiai užsidega ir sprogsta tada, kada to nėra laukiama. O nesprogus, imama krapštyti virvutę ir tuo metu medžiaga sprogsta. Rankos ir veidas nukenčia daugiausiai, kadangi rankose laikoma ir tuo metu, kai žiūrinėjama, – sprogsta. Arba paaugliai vienas kitam „pakiaulina”, pasistengia vienas kitą pagąsdinti”, – aiškino vedėjas K. Rimdžius.
Be pirštų
Tačiau didžiausia problema yra girto jaunimėlio elgesys su šiomis itin pavojingomis priemonėmis. „Išgėrusiems paaugliams, žaidžiantiems su pirotechnika, – jūra iki kelių, jie šaudo į kurią nori pusę. Taip pat ir suaugusieji nežiūri, ką jie daro”, – tikino vedėjas K. Rimdžius.
Nudegimai, pasak traumatologo K. Rimdžiaus, dėl savadarbių priemonių būna žymiai stipresni. Sprogimų metu galima netekti pirštų ar netgi plaštakos, itin stipriai gali nukentėti veidas, pažeidžiamiausia veido dalis – akys.
Tačiau visi paaugliai, anot gydytojo K. Rimdžiaus, atsidūrę ligoninėje tarsi susitarę tvirtina tą patį: ėjau, radau, pakėliau ir sprogo. „Čia kaip malda. Žinoma, kad iš tiesų taip nėra, nes dažniausiai taip nutinka pakrapščius sprogstamąją medžiagą”, – aiškino vedėjas K. Rimdžius.
Gydosi patys
Sugadintos šventės būna ne tik nukentėjusiesiems, bet ir jų artimiesiems, kuriems nelaimė suteikia daug rūpesčių. „Visi rūpesčiai krenta esantiems šalia – tėvams, artimiesiems, draugams. Būtų buvę neverta gadinti šventės dėl tokių dalykų – didesnis garsas ar daugiau ugnies ir vėliau praleisti naktį ligoninėje bei gydytis dar savaitę”, – teigė K. Rimdžius.
Tačiau ne visi nukentėjusieji gailisi, tapę sprogimų aukomis. Jei sužalojimas menkas, jie net nesikreipia į gydymo įstaigas – gydosi patys. Pirmoji pagalba nudegimo atveju būtų šaltis, nutraukti karščio poveikį. O jei pažeidimas būna rimtesnis, anot K. Rimdžiaus, nukentėjusieji tikina nebeliesiantys, tačiau po metų ir vėl maga.
Atimama licencija
Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja Gražina Aurylienė mano, jog nepilnamečiams leisti žaisti su sprogmenimis yra vaikų teisių pažeidimas. „Pirmiausia tėvai turėtų stebėti, kad vaikai jų nenaudotų, rūpintis vaikų saugumu. Taip pat pardavėjai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kam parduoda, nes, kiek esu pati mačiusi, parduoda ir 13-14 metų vaikams. O galų gale ir pati visuomenė, kaimynai turėtų stebėti, kad jie nežaistų su tais dalykais. Juk artėja Naujieji metai, ir vėl bus nukentėjusiųjų”, – teigė vedėja G. Aurylienė.
Nors jaunuoliams iki 18 metų sprogstamosios medžiagos neparduodamos, vienos uostamiesčio specializuotos pirotechnikos parduotuvės konsultantai teigė, jog paaugliai randa kur jų įsigyti. Legaliai nepilnamečiams įsigyti draudžiama netgi „šaltųjų ugnelių”. Tačiau jaunuoliai, anot konsultantų, pasitelkę į pagalbą atsiveda „bomžų”, kad jiems nupirktų. Konsultantai teigė neparduodantys netgi jiems, nes tokiu atveju būtų atimta licencija prekybai pirotechnikos priemonėmis.
Neringa Maciūtė