Kiekvienas šalies gyventojas netrukus bus priverstas pasijusti esąs teroristas.
Jau kitais metais bus pradėti kaupti ne tik visų žmonių telefono pokalbių, bet ir elektroninių laiškų duomenys. Tokių priemonių bus imamasi siekiant pažaboti terorizmą bei organizuotus nusikaltimus.
Šią direktyvą neseniai patvirtino Europos Parlamentas. Jai šiek tiek anksčiau pritarė ir Lietuvos Vyriausybė.
Laiškų neskaitys
Remiantis patvirtinta direktyva, siūloma kaupti duomenis apie fiksuoto bei mobiliojo ryšio, interneto bei elektroninio pašto ryšio laiką, vietą, dalyvius, bet ne apie pokalbių turinį.
„Lietuvoje ir dabar yra registruojama žmonių skambučių trukmė bei abonentai, tad nauja direktyva nieko iš esmės nekeičia. Elektroninio ryšio duomenys iki šiol nebuvo kaupiami. Tačiau net ir juos pradėjus kaupti, laiško turinio niekas neskaitys. Internetas yra atvira erdvė. Jame veikia įvairūs „hakeriai”, kurie ir dabar skaito kai kurių žmonių laiškus, siuntinėja virusus ir sukelia kitų problemų. Parlamento patvirtinta direktyva rizikos, kad elektroninius laiškus skaitys ne tik adresatas, nepadidina”, – ramino Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Tomas Lamanauskas.
Įsigaliojus direktyvai, telekomunikacijų bendrovės bei elektroninio pašto paslaugų teikėjai turės išsaugoti ryšių duomenis nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Kiekviena ES valstybė pati nustatys, kiek ilgai duomenis reikės saugoti.
Bendrovės bus įpareigotos kaupti duomenis ir apie abonentų buvimo vietą bei apie neatsakytus skambučius.
Reikės investicijų
Norėdamos įgyvendinti direktyvos nuostatus, telekomunikacijų bendrovės bus priverstos nemažai investuoti į naujas technologijas.
Europos Parlamento nariai nepritarė, kad šalys pačios apmokėtų telekomunikacijų bendrovių kaštus, susijusius su šios direktyvos įgyvendinimu. Bendrovės turės kaupti duomenis savo sąskaita.
„Tačiau Lietuvoje galioja Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame teigiama, kad jei valstybei reikalinga paslauga, tai ji ir turi už ją sumokėti. Šiuo atveju valdžia privalės ieškoti lėšų kompensuoti telekomunikacijų bendrovių išlaidas”, – sakė Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių tarnybos vedėjas Dainius Radzevičius.
Sukaupti duomenys turėtų būti atskleidžiami tik teisėsaugos institucijoms, siekiant pažaboti bei ištirti sunkius nusikaltimus. Kiekviena ES valstybė turės įsteigti nepriklausomą instituciją, kuri stebės duomenų naudojimo teisėtumą.
D.Radzevičiaus teigimu, kol kas neaišku, ar Lietuvoje bus kuriama nauja institucija, ar ši funkcija bus patikėta kuriai nors iš jau esančių.
„Visi būsime apskaitoje”, – juokavo Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas T.Lamanauskas.
Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas siekė, jog būtų kaupiami tik duomenys apie ryšio laiką. Tačiau iškovoti tokios nuostatos nepavyko.
Teigiama, jog ryšių bendrovių pateikti duomenys apie įtariamų asmenų bendravimą labai padėjo atskleisti teroro aktų Madride ir Londone aplinkybes.
Virginija Spurytė
prakeikti totalitaristai! 👿