Medikų valdose – pavojai gyvybei

Sprogimo, kuris prieš savaitę nugriaudėjo Šiaulių ligoninės nelegalioje pirtyje, aidas nenutyla.

Neatmestina, kad tokia nelaimė gali pasikartoti kitur. Daugelyje šalies ligoninių yra uždelsto veikimo bombų – čia tebeveikia sovietiniais metais įrengtos pirtys.

Būtent po sprogimo Šiaulių ligoninės saunoje teko evakuoti 168 ligonius. Ypač daug vargo buvo dėl 82 sunkių, nevaikštančių žmonių.

Jų organizmas yra nusilpęs, todėl įkvėpus šalto oro gali išsivystyti pavojingų komplikacijų.

Dabar vyksta ikiteisminis tyrimas, skaičiuojami nuostoliai, vertinami šimtais tūkstančių litų.

Galimas dalykas, kad sprogimo metu ligoninėje buvę dalis pacientų kreipsis dėl patirtos žalos sveikatai atlyginimo.

Dažni svečiai – valdininkai

„Lietuvos rytas” pamėgino aiškintis, ar saugios sostinės ligoninėse įrengtos pirtys.

Daugelį metų jos buvo ne tik medikų atsipalaidavimo oazė, bet ir slaptų derybų su valdžios pareigūnais vieta. Čia liedavosi šampanas, vynas ar alus.

Pirtyse buvo vaišinami Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkai, nuo kurių žodžio priklausė, kokia medicinos įranga bus nupirkta ligoninei, ar bus skirta pinigų jai remontuoti.

Buvęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas Dainius Pūras prisipažino, kad nekart vienos ligoninės vadovas jį buvo kvietęs į pobūvį pirtyje. Tačiau jis atsisakydavęs.

„Pirtelių medicina, kai įtakingi pareigūnai ir klinikų vadovai rasdavo bendrą kalbą prie taurelės, jau priėjo liepto galą. Tokia medicina yra mūsų sveikatos apsaugos tragedija”, – aiškino D.Pūras.

Ne visi medikai pritarė

1981 metais Vilniuje pastatytų Santariškių klinikų rūsyje esanti pirtis jau nebeveikia. Kad niekas slapčia negalėtų ja naudotis, pirties durys buvo užplombuotos, o prieangyje pastatytas skeletas.

Tai padaryta prieš ketverius metus, nes iš šios pirties nėra atsarginio išėjimo.

Gydytojas radiologas Romualdas Dobrovolskis prisiminė, kad įrengus tuomet prabangią pirtį ne vienas medikas kalbėjo, kad to nereikėjo daryti. Jie nuogąstavo, kad dėl pirties bus tik daugiau vargo, neatsiginsi svečių. Taip ir atsitiko.

Pritaikyta ir ligoniams

Prieš kelerius metus šios ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos centrui buvo nupirkta dar viena sauna ir specialus oro drėkinimo įrenginys.

Ši nauja pirtis buvo sumontuota jau prie pat baseino.

Medikų sumanymui pritarė ir sostinės Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcija.

Mat sauna įrengta atskirame priestate, virš jos nėra jokių ligoninės skyrių ir pacientų lovų.

Kasmet Fizinės medicinos ir reabilitacijos centre apsilanko apie 9 tūkst. ligonių, varginamų stuburo ir sąnarių skausmų.

Dalis jų kaitinasi saunoje, ypač tie, kurie kenčia nuo padidėjusio raumenų tonuso.

„Medikai nesinaudoja pirtimi, mūsų paslaugos skirtos tiktai ligoniams. Manau, būtų neetiška nuomoti pirtį bei baseiną sveikiems žmonėms”, – kalbėjo Santariškių klinikų direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Jurkuvėnas.

Vidaus reikalų ministerijos respublikinė Vilniaus ligoninė taip pat turi baseiną ir pirtį.

„Tai – ne pirtis, o greičiau kaitinimosi patalpa. Ja naudojasi pacientai, kuriems būtina manualinė terapija. Gydytojai į šitą pirtį neina”, – tikino ligoninės direktorius Eugenijus Ragelis.

Sveikiems – mokama paslauga

Reabilitacijos paslaugas teikia ir Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė, turinti atskirą skyrių.

Dieną baseine gydosi pacientai, o vakarais susirenka vilniečiai, įsigiję abonementą.

Jų paslaugoms – ne tik baseinas, bet ir dvi saunos, kurios įjungiamos tik vakare.

Šiame reabilitacijos centre mėgsta lankytis ir šalies vadovas Valdas Adamkus.

„Paslapčių neturime. Baseiną sunku išlaikyti, tad esame priversti suteikti paslaugas už pinigus”, – kalbėjo ligoninės vyriausiasis gydytojas Adolfas Berūkštis.

Tinka tik gėlių priežiūrai

Sovietmečiu įkurtos pirtys kai kam tapo sunkiu palikimu. Mat jas sudėtinga pritaikyti ligoninės poreikiams.

Vilniaus universitetinės Žalgirio klinikos rūsyje esančią pirtį, baseiną ir prieškambarį ketinama rekonstruoti. Šioje 50 kvadratinių metrų patalpoje medikai nori įrengti rūbinę pacientams, persirengimo kambarius medicinos personalui ir studentams.

Nuo 1998 metų nenaudojama pirtis tapo pagalbinėmis patalpomis. Ja naudotis uždrausta, išjungta elektros srovė. Buvęs baseinas virto šiltnamiu, kur žiemą prižiūrimos vazoninės gėlės.

„Pirtis mums nebereikalinga. Jos neįmanoma pritaikyti pacientų poreikiams, mes neteikiame reabilitacijos paslaugų. Ši pirtis – tai tiktai sovietinio mąstymo reliktas”, – teigė ligoninės vyriausioji gydytoja Alina Pūrienė.

Šiai nuomonei pritarė ir Santariškių klinikų Centro filialo direktorius Gediminas Degutis: „Pirtis – tai buitinė paslauga, o ne gydymosi būdas. Esu įsitikinęs, kad ligoninėms ji nereikalinga.

Po sunkių operacijų, traumų ar susirgus lėtinėmis ligomis, sauna netinka, mat kaitinantis dar labiau gali sutrikti paciento sveikata”.

Atsipirko papeikimais

Nors sprogimo Šiaulių ligoninėje pasekmės – skaudžios, šios medicinos įstaigos direktorių Petrą Simavičių apskrities viršininkas Alvydas Šedžius įvertino tik papeikimu.

P.Simavičius savo ruožtu prastai dirbusiems pavaldiniams atseikėjo dešimt papeikimų. Juo buvo nubausta ir pirties, kurioje buvo puotaujama, raktus paėmusi laborantė.

Be to, apskrities vadovas išleido įsakymą, kuriuo pavaldžioms įstaigoms griežtai uždrausta naudotis turimomis patalpomis ne pagal paskirtį.

Pažeidėjams – menkos baudos

Įrengti pirtį stacionaraus gydymo įstaigos patalpose nėra saugu.

Tai draudžia ir pernai balandį šalyje įsigaliojęs naujas statybos techninis reglamentas, skirtas visuomeninės paskirties statiniams.

Saunos negali būti po patalpomis, kuriose vienu metu susirenka maždaug 100 žmonių.

Įrengiant sauną, būtina laikytis tam tikrų reikalavimų, pavyzdžiui, būtinos specialios priešgaisrinės pertvaros arba perdangos, kurios pirtį atskirtų nuo kitų patalpų.

Apdailai galima naudoti tik lapuočių medieną. Kaitinimosi patalpoje turi būti įrengtos vėdinimo sistemos.

Iš saunos turi būti įrengtas atskiras išėjimas į lauką, atskirtas nuo evakuacinių išėjimų.

Saunoje būtina automatinė apsauga, kuri išjungtų krosnį iš elektros tinklo po 8 valandų nuo kaitinimo pradžios.

Jeigu gydymo įstaigoje savavališkai įrengiama sauna, administracijos vadovui gali būti paskirta bauda nuo 100 iki 2000 litų.

Mėgėjai nepaiso plombų

Tačiau patikrinimus rengiančių ir reikalavimų neatitinkančias pirtis uždarančių ugniagesių triūsas dažnai būna beprasmis.

Tuo įsitikino vakar Šiaulių universiteto Technologijų fakulteto rūsyje įrengtoje pirtyje apsilankę „Lietuvos ryto” žurnalistai.

Pirtis jau keleri metai turėjo neveikti, nes ugniagesiai ją užplombavo kaip netinkamą naudoti.

Tačiau fakulteto dekanas profesorius Vidas Lauruška, nenoriai parodęs pirtį, paaiškino, kad ji veikia jau 21 metus ir niekas nėra jos uždaręs.

Tuo tarpu dekano padėjėjas Leonardas Buivis pripažino, kad nėra kaitinimo elementą automatiškai išjungiančios automatinės relės: „Po sprogimo ligoninėje mes ruošiamės ją įsirengti”.

Prieš kelerius metus pirtį universitete uždaręs Šiaulių miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis inspektorius Gintaras Zonis nustebo, kad čia toliau maudomasi: „Kaltiems asmenims bus skirtos nuobaudos, o reikalavimų neatitinkančios patalpos dar kartą uždarytos”.

Linksmybes ženklina gaisrai

Nuo 2003-iųjų Lietuvoje jau kilo 579 gaisrai, kuriuos sukėlė pirčių mėgėjai. Per tokias nelaimes vienas žmogus žuvo, o šeši smarkiai nukentėjo.

Viena dažniausių tokių gaisrų priežasčių – krosnių, kaminų gedimai bei pirties naudojimo taisyklių pažeidimas.

Nelaimės kildavo ir dėl neatsargaus elgesio su ugnimi ar elektros įrangos pažeidimų.
Danutė Jonušienė, Gintaras Šiuparys