Kauno rajone, Babtuose, įsikūręs Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas daugeliui kauniečių yra žinomas dėl sodinukų. Kiekvieną pavasarį ir rudenį pakelėje įkurtame prekybos punkte galima rinktis iš šimtų vaismedžių rūšių. Babtuose yra didžiausia Lietuvoje jų kolekcija, vien obelų – per 800 veislių. Kai kurios jų net egzotiškos, tarkim, balkone vaisius vedanti obelis. Tačiau sodinukai ir daržovės bei uogos, kuriais sezono metu taip pat prekiaujama, tėra šalutinis instituto veiklos produktas.
„Kalbantys” augalai
Mokslininkams tiriant agurkų ar pomidorų rūšis, įvairių substratų ir trąšų efektyvumą, išauginami rekordiniai derliai. Viename iš šiltnamių jau kelinta savaitė skinamos lietuviškos braškės, tačiau vargu ar jos pasiekia Kauno turgavietes. Kiekiai dar nedideli. Tačiau šiemet šios Babtuose išaugintos uogos yra nepaprastos. Jos yra surinktos nuo „kalbančių” augalų.
„Izraelyje pagamintas aparatas keliais davikliais fiksuoja augalo reakcijas į šilumos, drėgmės, maisto medžiagų svyravimus. Augalas tuojau pat sureaguoja ne tik į atidarytas šiltnamio duris, bet ir į priėjusį žmogų”, – sako instituto augalų fiziologijos laboratorijos mokslo darbuotoja Aušra Brazaitytė.
Izraelyje tokie prietaisai, kuriais augalas pats pasiprašo to, ko jam trūksta, yra naudojami net komercinėse plantacijose, tačiau Lietuvoje tai tikriausiai atsitiks negreitai. Ankstesniais metais mokslininkai intensyviai „kalbino” pomidorus, tad dabar gali teikti itin patikimas rekomendacijas jų augintojams. Su braškėmis eksperimentuojama pirmąkart. Siekiama išsiaiškinti, ar uogų krūmeliams labiau patinka augti įprastinėse lysvėse, ar dengtose plėvele, o gal maišuose, iškeltuose ant lentynų.
Pavojinga gyvybei
Vaikščiojant po laboratorijų korpusą, dėmesį atkreipia rūstus užrašas, perspėjantis neatidaryti durų, esą tai pavojinga gyvybei. Paaiškėja, kad institutas pagal užsakymą atlieka tyrimą apie ozono poveikį dabar įprastoms augalų veislėms. Tiriama dešimties rūšių miško augalai. Sukuriama tokia ozono koncentracija, kuri, tikėtina, bus po dešimties ar dvidešimties metų.
„Augalų išsigimimo požymiai yra akivaizdūs, keičiasi rūšys, matyt, turės atsirasti naujos”, – neslepia Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius Česlovas Bobinas. Jis atveria kitas duris – raudona šviesa nutviekstos auga žarijos spalvos salotos. Išties jos įprastinės, tačiau apšviestos siauro spektro šviestuvais, atrodo tarsi užaugintos kitoje planetoje.
„Atliekame kito instituto užsakymą. Mokslininkai, sukūrę naujuosius labai ekonomiškus šviestuvus, sudomino net NASA specialistus. Apšviečiant jais galima auginti daržoves net kosminėse stotyse. Jei eksperimentas pavyks, jo rezultatus galima pritaikyti ir kasdieniniame gyvenime. Mažučiu šviestuvėliu apšviečiant dekoratyvinį augalą būtų galima auginti jį ir visai tamsiame kampe”, – paaiškina Č.Bobinas.
Saugo genofondą
Jei dėl kokių nors priežasčių Lietuvoje visiškai išnyktų koks nors augalas, jį atkurti būtų galima pasinaudojant instituto kolekcija. Visa ji turi ir savo dublį – tūkstančiuose mėgintuvėlių, kolbų ir stiklainėlių įkurdinti miniatiūriniai augalėliai. Iš kelių ląstelių išauginti kelių centimetrų dydžio medžiai, krūmai, gėlės. Biotechnologijos suteikia galimybę visą Lietuvos gamtos įvairovę sutalpinti palyginti nedidelėje patalpoje. Tai savotiški klonai, kurie, etapais perkeliami į kitokią terpę ir sąlygas, galiausiai tampa įprasto dydžio augalais.
„Turime 150 veislių braškių, daugybę kitokių uogakrūmių. Ne tik rūpinamės juos išsaugoti, bet ir tobuliname. Pavyzdžiui, įvesdami už tai atsakingą geną, didiname atsparumą šalčiui. Tačiau gamtos dėsnių tenka paisyti ir šiltųjų kraštų augalo pritaikyti mūsų sąlygoms neišeina”, – šypteli selekcijos laboratorijos mokslinis bendradarbis Rytis Rugienius.
Laboratorijoje Lietuvoje išsaugotos net užsienyje išvestos, bet Lietuvoje augintos augalų veislės. Neseniai lietuvių mokslininkai gavo kolegų iš Vokietijos užsakymą – atsiųsti jų išvestą, bet toje šalyje jau išnykusią juodųjų serbentų veislę.
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute suburtas selekcininkų, biotechnologų, genetikų, fiziologų, imunologų, agrotechnikų, augalų apsaugos, vaisių ir daržovių laikymo bei perdirbimo specialistų kolektyvas. Institutas turi 396 ha ploto eksperimentinę bazę, kurią sudaro eksperimentiniai sodai ir daržai, bandymų šiltnamiai, medelynas. Institute yra 35 mokslo darbuotojai, iš kurių 2 – habilituoti daktarai profesoriai, 30 daktarų.
Iš šalies biudžeto institutas kasmet gauna apie 2 mln. litų – 35 proc. reikalingų lėšų. Dalis pajamų gaunama iš Lietuvos žemės ūkio ministerijos užsakomų tyrimų. Didėjant modernių sodų ir daržininkystės ūkių plotams Lietuvoje, tikimasi, kad ateityje susikurs pasiturinčių sodininkų ir daržininkų sluoksnis, pajėgus užsakyti eksperimentinės plėtros darbus. Dabar tokių ūkininkų dar nėra.
Tačiau ūkininkams institutas taip pat turi, ką pasiūlyti. Pasinaudojant tarptautiniais ryšiais organizuojamos pažangiausių ūkininkų stažuotės užsienio šalyse. Juk efektyvus ūkininkavimas – tai ne tik gebėjimas užauginti daug kokybiškos produkcijos, bet ir ją reklamuoti, rinkodara ir kitos lietuviams dar ne visai įprastos „mandrybės”. Institutas dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose ir per tai atsiranda galimybių įgyti moderniausią biotechnologijos įrangą. Tai turi sunkiai įkainojamos vertės Lietuvos specialistų rengimui ir žemdirbystės mokslo vystymuisi.
Daiva Valevičienė