Seime duotas startas svarstyti keturias Konstitucijos straipsnių pataisas, kuriomis siekiama įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Antradienį Seimo vicepirmininko „darbiečio” Viktoro Muntiano pateiktoms Konstitucijos pataisoms, kuriose kalbama apie naują savivaldos modelį, po pateikimo pritarė 57 Seimo nariai, 5 buvo prieš, 19 parlamentarų susilaikė.
Toliau Konstitucijos 67, 119, 122 ir 124 straipsnių pataisas svarstys Seimo komitetai. Pasak Seimo vicepirmininko Vydo Gedvilo, prie šių savivaldą reglamentuojančių Konstitucijos nuostatų pataisų svarstymo Seimas sugrįš kitų metų pradžioje.
Seimo nariai dėstė skirtingas nuomones dėl siūlomų pakeitimų. Liberalų demokratų frakcijai atstovaujantis Egidijus Klumbys baiminosi, ar jie neatvers kelio į valdžią galingoms finansinėms grupuotėms. Tėvynės sąjungos frakcijos narys Rimantas Dagys teigė, kad šis klausimas nepakankamai išnagrinėtas diskusijose. Jo nuomone, reikėtų stiprinti partinę sistemą, o ne keisti savivaldos modelį. Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių rinkimų teigiamai įvertino liberalcentristas Algis Čaplikas.
Pagal Seimui pateiktą projektą, savivaldybės merą (kaip ir savivaldybės tarybą) 4 metų kadencijai rinktų nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Savivaldybės meru galėtų būti renkamas tik Lietuvos Respublikos pilietis. Pagal siūlomą vietos savivaldos modelį, tas pats asmuo vienu metu negalėtų būti atstovaujamosios institucijos (savivaldybės tarybos) narys ir eiti jai atskaitingos vykdomosios institucijos – savivaldybės mero pareigas.
Konstitucijos pataisų iniciatoriai teigia, kad savivaldybių merų rinkimai būtų organizuojami ir vykdomi kartu su savivaldybių tarybų rinkimais. Jų nuomone, tai leistų suformuoti abi savivaldos institucijas vienu metu bei sutaupyti apie 12 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, kurių prireiktų rengiant savivaldybių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų kampanijas atskirai.
Kartu renkant savivaldybių merus ir savivaldybių tarybas prireiktų apie 1 mln. litų papildomų valstybės biudžeto lėšų.
Pagal siūlomą įteisinti naują savivaldos modelį, savivaldybės meras būtų tiesiogiai ir asmeniškai atsakingas vietos bendruomenei ir savivaldybės tarybai už įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą. Savivaldybės meras nebūtų savivaldybės tarybos narys. Jis teiktų savivaldybės tarybai siūlymus svarstyti klausimus ir sprendimų projektus, vadovautų savivaldybės administracijai, administruotų savivaldybės biudžeto asignavimus, organizuotų šio biudžeto vykdymą ir atsakytų už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą.
Meras taip pat koordinuotų ir kontroliuotų viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų bei įmonių darbą. Savivaldybės administracija padėtų merui įgyvendinti įstatymus, Vyriausybės nutarimus, savivaldybės tarybos sprendimus. Savivaldybės administracijai meras vadovautų tiesiogiai.
„Tokiu būdu meras turėtų realias galimybes įgyvendinti rinkėjų lūkesčius, o savivaldybės gyventojai galėtų aiškiai matyti ir vertinti mero veiklą. Tiesiogiai išrinktas meras negalės būti pašalintas iš pareigų dėl politinių motyvų, o tai suteiks jam galimybę dirbti stabiliai”, – mano Konstitucijos pataisas inicijuojantys parlamentarai.
Jie taip pat siūlo Konstitucijoje įtvirtinti nuostatą, kad savivaldybių merų, kaip ir savivaldybių tarybų, rinkimus skiria Seimas.
Priėmus Konstitucijos pataisas reikėtų pakeisti Vietos savivaldos, Savivaldybių tarybų rinkimų, Savivaldybių administracinės priežiūros ir kitus įstatymus.
Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų savo parašais parėmė 50 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių.
2005-12-13 16:15