Šiandien Europos Sąjungos Parlamente bus balsuojama dėl Duomenų saugojimo direktyvos. Direktyva, kurią inicijavo Didžioji Britanija, Prancūzija, Airija ir Švedija, sukėlė daug diskusijų ne tik Europos Sąjungos institucijose, bet ir valstybių narių visuomenėse. Lietuvoje, šiuo klausimu, deja pasisakė tik europarlamentarai Laima Andrikienė, Eugenijus Gentvilas bei Ona Juknevičienė. ŽTSI kritiškai vertina direktyvą ir ragina Lietuvos atstovus Europos Sąjungos parlamente balsuoti prieš šį ES teisės aktą.
Jei bus priimta, Duomenų saugojimo direktyva įpareigos elektroninių ryšių bendroves saugoti visų Europos Sąjungos piliečių, besinaudojančių elektroninių ryšių technologijomis, srauto duomenis. Srauto duomenys apima duomenis, nurodančius pranešimo maršrutą, trukmę, laiką ar apimtį, naudojamą protokolą, siuntėjo ar gavėjo galinio įrenginio vietą, tinklą, kuriame pranešimas atsirado ar pasibaigė, ryšio pradžios bei pabaigos laiką. Siūlomas srauto duomenų saugojimo terminas yra nuo pusės iki dvejų metų
ŽTSI iš esmės sutinka su E. Gentvilo praėjusią savaitę Lietuvos žiniasklaidoje išsakytais argumentais dėl šios direktyvos.
Papildomai, ŽTSI norėtų dar kartą pabrėžti, kad nustačius reikalavimą srauto duomenis kaupti ilgiau, negu reikalinga elektroninių ryšių teikėjų ūkinei veiklai užtikrinti, duomenys, sudarantys privataus gyvenimo paslaptį, tam tikrą laikotarpį, viršijantį laikotarpį, kai ši informacija kaupiama ūkiniams poreikiams patenkinti, būtų kaupiami be teismo leidimo. Įpareigojimas be motyvuoto teismo sprendimo saugoti informaciją daugiau nei reikia ūkinei veiklai užtikrinti, taip įsiterpiant į žmogaus privatų gyvenimą, gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui. Todėl reikėtų įvertinti direktyvos įtaką ir santykį su Konstitucija ir imtis veiksmų išvengti teisės normų konflikto.
Taip pat pabrėžtina, kad ši priemonė yra neproporcinga siekiamiems tikslams, nes į kontrolės rėmus patektų ne tik tie asmenys, kurie yra įtariami dėl konkrečių teisės pažeidimų, bet ir visi asmenys, besinaudojantys elektroniniu ryšiu. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasakęs, kad valstybės narės turi teisę slapta sekti asmeninę korespondenciją ir telefoninius pokalbius tik išskirtiniais atvejais ir ypatingomis aplinkybėmis ir kad negali net vardan kovos su terorizmu imtis bet kokių priemonių, kurias jos laiko tinkamomis. Jos turi įrodyti, kad priemonei, kuri taip stipriai apriboja asmenų teisę į privatų gyvenimą, įvesti yra atsiradęs ‚neatidėliotinas socialinis poreikis‘. Tuo tarpu ruošiant šią direktyvą, nebuvo atlikta nei tyrimų, nei pateikta įrodymų, kad toks poreikis yra atsiradęs ir kad tokios priemonės yra būtinos.
Svarbiausia, kad direktyvoje nėra numatyti apsaugos nuo klaidų ir piktnaudžiavimo mechanizmai. Pirma, neaišku, kaip bus užtikrinama, kad kartu su srauto duomenimis nebūtų fiksuojami ir turinio duomenys. Direktyva, numačiusi prievolę fiksuoti interneto prisijungimų ir elektroninio pašto žinučių srauto duomenis – t.y kada, iš kur, ir kiek laiko buvo naudojamasi internetu, ar kam siunčiamos žinutės, nepaaiškina, kaip bus užtikrinama, kad interneto tinklalapių ar elektroninių žinučių turinys nebus atskleistas. Direktyvoje nėra numatytas ir duomenų kaupimo bei saugojimo kontrolės mechanizmas.
Šių metų pradžioje ŽTSI atliktas tyrimas dėl elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolės ir teisės į privataus gyvenimo gerbimą parodė, kad Lietuvoje srauto ir turinio duomenų apsaugos klausimas yra itin aktualus. Tyrimas atskleidė daugybę teisinio reguliavimo spragų bei netinkamos praktikos pavyzdžių. Raginame Lietuvos Respublikos Seimo bei Lietuvoje išrinktus Europos Sąjungos parlamento narius atkreipti dėmesį į šio tyrimo išvadas ir pasiūlymus ir imtis priemonių apsaugoti elektroninę erdvę nuo nepagrįsto kišimosi į žmonių privatų gyvenimą.
Henrikas Mickevičius,
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius