Dėl netinkamai po namais paklotų vamzdžių ir vis patvinstančios Danės senamiesčio gyventojai rizikuoja likti ne tik be šalto ir karšto vandens, bet ir žiemą be šildymo.
Už komunikacinių sistemų sutvarkymą tektų mokėti patiems gyventojams. Kai kurių žmonių patirti nuostoliai būtų dar didesni, nes, kad prieitų prie vamzdžių, darbininkai turėtų ardyti jų grindis.
Taip jau nutiko Žvejų gatvės 11, 13, 15 ir 17 namų gyventojams, kurie dėl vamzdynų gedimo be karšto vandens buvo palikti tris savaites. Kai kuriems gyventojams karštas vanduo pradėtas tiekti jau praėjusią savaitę, bet kai kas vandens neturi iki šiol.
Gyventojai mano, kad dėl to, jog jie buvo palikti be vandens, kalta vamzdynus prižiūrinti bendrovė „Sobo sistemos”, kuri ilgai nepašalino gedimo.
Bendrovės „Sobo sistemos” direktorius eksploatacijai Zigmas Šlepetis aiškino, kad gedimo pašalinimo darbai užtruko ne dėl jų kaltės. Visi vamzdžiai, kuriais gyventojams tiekiamas karštas vanduo, nutiesti po namais, taigi vamzdžius labai sunku apžiūrėti ir nustatyti įtrūkimus.
„Kad suremontuotume vamzdžius, teko prašytis į gyventojų butus, tačiau pradžioje ne visi mus norėjo įsileisti. Meistrus pradėjo įleisti tik kai pamatė, kokia bloga yra situacija”, – teigė Z.Šlepetis.
Idant sutvarkytų vamzdžius, kurie, pasak pašnekovo, yra trapūs – kur palieti, ten trūksta, – „Sobo sistemų” darbuotojai kai kurių gyventojų grindyse pramušė skyles.
Paklausus, kas užmokės žmonėms už grindų sutvarkymą, Z.Šlepetis atsakė: „Patys gyventojai. Juk vamzdynai ir grindys – gyventojų, o ne „Sobo sistemų” nuosavybė. Grindų nebūtų reikėję laužti, jeigu visi gyventojai būtų grindyse palikę liukus, kad galėtume prieiti prie komunikacijų”.
Tą patį tvirtino ir bendrovės „Klaipėdos senamiesčio valdos” administratoriaus padėjėja Regina Uznienė. Pasak jos, žmonės patys kalti, kad parketais ir plytelėmis užklojo liukus, kuriais būtų galima prieiti prie požeminių komunikacijų. „Civiliniame kodekse nurodyta, kad patalpų savininkai privalo prileisti meistrus prie po savo butais esančių vamzdynų, kad šie būtų suremontuoti. Administratorius rūpinasi ir moka tik už bendro naudojimo plotuose esančių vamzdynų remontą”, – teigė R.Uznienė.
Į panašią situaciją, kurioje atsidūrė Žvejų gatvės gyventojai, gali atsidurti beveik visame senamiestyje gyvenantys žmonės. Daugelis vamzdynų, kuriais tiekiamas karštas ir šaltas vanduo, pakloti prieš 30 – 40 metų. Dėl pakylančios Danės jie neretai būna apsemiami, todėl yra surūdiję, o prieiti prie vamzdžių – sudėtinga. Tad, trūkus vamzdžiui, remonto darbai gali užtrukti ir keletą savaičių.
Išeitis yra – viso senamiesčio vamzdynams atlikti kapitalinį remontą ir metalinius vamzdžius pakeisti tinkamesniais tokiai vietovei – plastikiniais. Tačiau, anot R.Uznienės, kol žmonės turi karštą vandenį, tokiam bendrovės „Klaipėdos senamiesčio valdos” pasiūlymui pritarti neskuba.
Rūpestį kelia ir senamiesčio šildymo sistemos būklė. Šilumos tiekimo vamzdžiai yra taip pat metaliniai. Semiami vis pakylančios Danės vandens, jie irgi rūdija, tad reikėtų šiuos vamzdžius skubiai pakeisti, kol neįtrūko. Jeigu vamzdžiai įtrūktų žiemą, gyventojams tektų šalti.
Giedrė Balčiūtė