Kauno miesto savivaldybėje lankėsi sporto specialistų grupė, vadovaujama Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo, programos „Pekinas 2008” vadovo Algirdo Raslano. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto generalinio direktoriaus pavaduotojas Kazys Steponavičius, Olimpinio sporto centro generalinis direktorius Arvydas Gražiūnas, šio centro skyrių vedėjai – Valdemaras Lechovičius, Antanas Baužys bei kiti svečiai su mero pavaduotoju Eriku Tamašausku, Savivaldybės administracijos departamento direktoriumi Gediminu Jankumi, Sporto skyriaus vadovais Albinu Grabnicku ir Albertu Palaima tarėsi, kaip turėtų būti finansuojamas olimpiečių pamainos rengimas ne tik 2008-ųjų metų, bet ir vėliau vyksiančioms olimpinėms žaidynėms.
„Mes jau buvome Šiauliuose, – sakė programos „Pekinas 2008″ vadovas A.Raslanas, – ir susipažinome su šio miesto sporto organizavimo sistema. Palyginti su kitais miestais, situacija Kaune – geriausia ir stabiliausia. Atliktas Kauno sporto skyriaus auditas, darbas įvertintas palankiai. Tačiau gauname įvairių siūlymų, kaip turi keistis finansinių srautų judėjimas, todėl dabar mums rūpi sužinoti kauniečių nuomones šiuo klausimu. Ar reikalingas, pavyzdžiui, Kaune Olimpinio centro filialas, ar miestas nori taikyti kitą sportininkų rengimo finansavimo modelį, kiek dėmesio jis skiria sveikatingumo ir užimtumo programoms, kiek jo tenka sportinio meistriškumo ugdymui?”
Pasak miesto sporto skyriaus vedėjo A.Grabnicko, Kaunas vieną kartą jau atliko sporto sistemos reorganizaciją, daugiau „mėtytis į šalis” neketina. Pagaliau ne taip svarbu, kokia bus olimpinio rezervo rengimo struktūra, svarbiau, kaip šis procesas bus finansuojamas. „Anksčiau mums sakė, kad, reorganizavus Olimpinį centrą ir sumažinus biurokratinį aparatą, Kaunas treneriams išlaikyti papildomai gaus 200 tūkstančių litų. Deja, pinigų net sumažėjo, – aiškino vedėjas. – Įsteigus viešąją įstaigą, kuri dabar valdo sportininkų viešbutį Aušros gatvėje, Savivaldybė už jų apgyvendinimą priversta mokėti pagal padidėjusius įkainius. Ne kartą buvo apskaičiuotas Kauno parengtų sportininkų indėlis į visos Lietuvos sportinius pasiekimus, bet finansine išraiška dėmesys Kaunui nėra proporcingas. Net Olimpiniame centre Kauno trenerių – mažuma. Kai vilniečiai gauna lėšų iš Olimpinio centro, Kauno treneriams lėšų ieško Savivaldybė. O pradėjus aiškintis santykius per spaudą, ir dalis rėmėjų nuo sporto parėmimo atgrasoma”.
Vicemero E.Tamašausko nuomone, į diskusiją apie olimpinio rezervo finansavimą, sporto sistemas, „susišnekėjimą” su federacijomis ar klubais derėtų įsitraukti ir Lietuvos kūno kultūros akademijai, kuri pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su miesto Savivaldybe. Juo labiau kai diskutuojama apie perspektyvas, siekiančias 2016 metus.
Prie galutinių išvadų pasitarimo dalyviai nepriėjo, nors ilgai diskutavo, kaip miestai galėtų sportininkų ugdymui geriau panaudoti centralizuotas lėšas. Kauniečiai neslėpė, kad jų netenkina santykiai su Olimpiniu sporto centru.
Pasak Algirdo Raslano, olimpinėms programoms valstybė neskyrė lėšų tiek, kiek jos buvo prašyta. Skirta 2 milijonai litų, ir jei visi pinigai „nusės” didžiųjų miestų sporto bazėse, o šios nepriims gabių sportui vaikų iš kaimo, kur tie vaikai dėsis? Sutarta dėl vieno: sporto vystymo strategijos problemų tikrai nemažai yra. Ir teks gerokai padirbėti, jas sprendžiant. Todėl departamento bei kitų centrinių sporto organizacijų vadovai žada apsilankyti ir Klaipėdoje, ir Panevėžyje bei kituose miestuose, neslėpdami, jog daugiausiai ginčų iškils jiems bediskutuojant su Vilniaus savivaldybės atstovais.
Birutė Mačienė