Kalbose apie fluorą galima susipainioti: vienur tai efektyvi priemonė nuo ėduonies, kitur – fluorozės sukėlėjas.
Anksčiau manyta, kad uostamiesčio odontologams dirbti lengviau, nes vandenyje yra daug fluoro. Ypač tai aktualu gyventojams nuo Danės iki Kauno gatvės. Jiems antrosios vandenvietės tiekiamame vandenyje fluoro koncentracija yra didesnė. Fluoras naudingas formuojantis kaulų audiniams ir dantų emaliui, tačiau jo perteklius gali ir pakenkti – sukelti fluorozę.
Nesunkią fluorozę išduoda baltos matinės juostelės ar dėmelės, „sniego kepuraitės” ant krūminių dantų. Ją įtarti ne visada ir įmanoma, nes dantys kartais būna itin balti. Kai būna sunkesni pažeidimai, ant danties paviršiaus atsiranda spalvotos duobelės arba, esant labai sunkiai fluorozei, pakinta visas danties paviršius, o dėl nusilpusio emalio – ir danties forma.
Kenkia vaikams
Respublikinių odontologų rūmų garbės teismo narė odontologė Džiuljeta Andriulaitienė sakė, kad susirgti fluoroze didesnė tikimybė būtent antrosios vandenvietės aptarnaujamos teritorijos gyventojams.
Fluoro perteklius gali išstumti kalcį, tad dantys pradės ruduoti ar gelsti, antrino Odontologijos klinikos „Lela” burnos higienistė Vilma Subačiūtė. Anot jos, Klaipėdos regionui fluorozė būdinga.
Odontologai pataria vandenį, kuriame pernelyg gausu fluoro, keisti mineraliniu, sultimis, pienu arba gerti virintą vandentiekio vandenį, nupylus nuosėdas. Šitų rekomendacijų labiau patariama laikytis auginantiems vaikus, kol jiems sudygsta nuolatiniai dantys.
Pasak Stomatologijos poliklinikos vyriausiosios gydytojos Gražinos Macnorienės, fluorozės pavojus kyla vaikams iki 7,5 metų. Suaugusiems fluoro pertekliaus baimintis nereikėtų.
G. Macnorienė įžvelgia daugiau pranašumų nei minusų, kad uostamiesčio gyventojai naudoja daugiau fluoro turintį vandenį. Tai esą viena svarbiausių ėduonies profilaktikos priemonių. Ne vienerių metų statistika patvirtino, kad Klaipėdos regiono gyventojus ėduonis vargina rečiau.
Kokią pastą rinktis?
Odontologė D. Andriulaitienė savo pacientams jau kelinti metai pataria nuolat naudoti pastą su fluoru. Prieš 15 metų buvo laikomasi nuostatos, kad naudojant pastą su fluoru kartais reikia padaryti pertrauką. Naujausi danų tyrimų duomenys tai paneigė.
Odontologė patarė, kad antrosios vandenvietės gyventojai turėtų naudoti dantų pastą, turinčią mažiau fluoro. Tokią informaciją galima rasti ant pastos pakuotės arba pačios tūbelės.
Pasak D. Andriulaitienės, naudojant pastą su fluoru visada būtina gerai išskalauti burną. Ikimokyklinio amžiaus vaikams valyti dantis pasta su fluoru nerekomenduojama.
Gydytoja G. Macnorienė tokią pastą siūlo pradėti naudoti dar vėliau – sulaukus dešimties metų. Mat mažieji kvapnią ir ryškiaspalvę pastą kartais mėgsta valgyti.
Nustatyta, kad vaikai iki šešerių metų praryja 42-60 proc. dantų pastos. Tačiau, anot pašnekovės, perdozuoti fluoro tokiais atvejais mažai tikėtina. Tam vaikai turėtų suvalgyti daugiau nei pusę tubelės dantų pastos.
Stomatologijos poliklinikos vadovė suaugusiesiems pataria nesibaiminti pastos su fluoru. Tuo labiau kad pastos be fluoro tektų gerokai paieškoti.
Vieniems žmonėms fluoro trūksta, kitiems jo būna per daug. Nuo to priklausytų ir kokią pastą rinktis, tad burnos higienistė V. Subačiūtė patarė geriau apsilankyti pas savo odontologą, kad šis galėtų patikrinti dantų būklę ir konkrečiai rekomenduoti naudotinas priemones.
Sandra Lukošiūtė