Prekybos, pramonės ir amatų rūmai Lietuvoje peržengė 80-mečio slenkstį
Bene solidžiausia asocijuota verslo organizacija visame Senajame žemyne yra laikomi Prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
Praėjusį penktadienį surengtame iškilmingame Prekybos, pramonės ir amatų rūmų veiklos Lietuvoje minėjime nusilenkti itin svarbų vaidmenį kuriant civilizuotas verslo pasaulio taisykles ir plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą suvaidinusiai struktūrai į „Forum Palace” centrą atvyko bene visi mūsų šalyje reziduojantys ambasadoriai.
Prancūziškas „virusas”
Šventiniame renginyje Prekybos, pramonės ir amatų rūmų Lietuvoje raidą apžvelgęs istorikas docentas Algimantas Jakubčionis priminė, jog Prekybos ir pramonės rūmų, kaip verslo interesams atstovaujančios institucijos, istorija prasideda dar XVI amžiuje.
1599-aisiais Prancūzijos Marselio miesto valdyba paskyrė keturių pirklių komisiją, suteikdama jai patariamojo organo prekybos klausimais statusą. Vėliau ši komisija buvo pavadinta Prekybos rūmais. Karalius Henrikas savo dekretu įteisino šią instituciją, kuri laikui bėgant tapo visiškai nepriklausoma.
Nuo 1700-ųjų prekybos rūmai pradėjo steigtis ir kituose Prancūzijos miestuose. 1665 metais Hamburge, Vokietijoje, buvo įsteigta prekybos ir pramonės rūmų tipo įstaiga „Komerzdeputation”. Rūmai pradėjo steigtis ir kitose šalyse. Lietuvoje prekybos ir pramonės rūmų steigimo procesas dėl istoriškai susiklosčiusių nepalankių aplinkybių užtruko. Tačiau, atkūrus Lietuvos valstybingumą, iš karto pradėta rūpintis europinio tipo verslo skatinimo sistema, taip pat verslo savivaldos organizacijos steigimu.
1924 metais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Prekybos ir pramonės rūmų įstatymą. Pagal jį 1925 metų birželio 8 dieną įvyko rinkimai, o birželio 18 dieną, t.y. prieš 80 metų, Kaune iškilmingai buvo atidaryti Lietuvos prekybos ir pramonės rūmai.
Tuometinis Lietuvos Seimas ir Vyriausybė, atsižvelgdami į šalies ūkio padėtį ir užsienio valstybių pažangią patirtį, Prekybos ir pramonės rūmams skyrė didelį dėmesį. Jiems buvo suteiktos ne tik išskirtinės teisės teikti paslaugas verslo visuomenei, bet ir daryti įtaką įstatymų leidimui bei vidaus ir užsienio prekybiniams santykiams.
Plėtojantis Lietuvos ekonominei galiai 1936 metais buvo priimti naujas Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymas ir statutas, kurie galutinai įtvirtino šią šalies verslininkams atstovaujančią organizaciją kaip Lietuvos Vyriausybės partnerį bei pagrindinį patarėją. Rūmus sudarė prekybos, pramonės, amatų, kredito, kooperatyvų korporacijos. Taip Rūmų kompetencija buvo labai išplėsta – jie tapo vyriausia visų verslo teisėtų interesų atstovybe bei jų reikalų gynėja.
1939-ųjų vasario 18 dieną Kaune įvyko iškilmingas Prekybos, pramonės ir amatų rūmų posėdis, skirtas naujo rūmų pastato atidarymui. Jame dalyvavęs ir iškilmėse kalbą sakęs Prezidentas Antanas Smetona pabrėžė: „Valdžia, pavesdama dalį tokios svarbios funkcijos, kaip pramonės ir prekybos priežiūra, jų rikiavimą uždeda taip pat ir didelę pareigą Prekybos, pramonės ir amatų rūmams. Toji pareiga visų pirma yra auklėti ir rikiuoti, vadovaujantis teisingumu, taip kaip tinka valstybės gerovei”. Taigi rūmų uždavinys nurodytas paprastai ir aiškiai – didinti valstybės gerovę, kuri to meto samprata privalėjo kelti ir krašto gyventojų gerovę.
1940 metais Prekybos, pramonės ir amatų rūmams, kaip ir visai Lietuvos valstybei, atėjo sunkūs laikai.
1940 metais Stalinas dekretais panaikino bet kokią savivaldą Lietuvoje, buvo uždaryti ir Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Tiesa, 1973 metais pradėjo veikti sovietiniai Prekybos ir pramonės rūmai, kaip SSSR atitinkamos organizacijos padalinys. Jis suvaidino tam tikrą vaidmenį išvedant Lietuvos įmones į tarptautinę areną. Tačiau apie šių vadinamųjų rūmų vaidmenį verslo savivaldai kalbėti nėra prasmės.
Verslo pagrandukas
Atkūrus šalies nepriklausomybę ir įsitvirtinant laisvosios rinkos santykiams Lietuvoje, iškilo verslininkų ir valdžios dialogo būtinybė. 1991 metais verslo sluoksniams pareiškus iniciatyvas dėl Rūmų institucinio atkūrimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo buvo nustatyta Prekybos, pramonės ir amatų rūmų steigimo bei funkcionavimo tvarka.
1995 metais buvo priimtas iki šiol galiojantis Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymas. Tuo pačiu buvo atkurta įprasta Europos valstybėms verslo ir valstybės santykių derinimo institucinė tvarka.
Lietuvos Prekybos, pramonės ir amatų rūmai per trylika veiklos metų patyrė sparčią evoliuciją. Pastaruoju metu 1700 Lietuvos įmonių yra susibūrę į penkerius rūmus, turinčius 5 filialus ir platų atstovybių tinklą (beje, rūmų nariai sukuria net 70 proc. viso Lietuvos BVP).
Ši sistema, kurioje dirba per 120 darbuotojų, vykdo įprastines Rūmams būdingas funkcijas. Kai kurias iš jų, tai yra prekių kilmės sertifikatų, brūkšninių kodų išdavimą, profesinių mokyklų baigiamąjį egzaminavimą, delegavo valstybė.
Rūmai tapo svarbiu regioninio verslo organizatoriumi, išgarsėjo jų rengiamos verslo parodos Alytuje, Panevėžyje, Šiauliuose, Kaune. Sukurta paslaugų teikimo struktūra yra atvira ne tik Rūmų nariams, bet ir visiems verslininkams. Rūmų veiklai koordinuoti yra įkurta Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.
Rūmai aktyviai atsiliepia į iššūkius, kuriuos kelia dvidešimt pirmo amžiaus verslo poreikiai. Rūmų sistemoje vyksta daug seminarų ir susitikimų siekiant padėti verslininkams sparčiau integruotis į Europos ir kylančias Kinijos ir Pietryčių Azijos rinkas. Padedama vystytis mažoms įmonėms, viešinami verslo socialinės atsakomybės uždaviniai.
Didelis dėmesys skiriamas pažangių technologijų plėtrai: elektroninis prekių kodavimas, užsienio prekybos dokumentų apdorojimas per internetą, aktyvus dalyvavimas technologinių parkų ir verslo inkubatorių veikloje, lazerinių technologijų pranašumų viešinimas – tai kasdieniai Rūmų darbai, atliekami ne tik didžiuosiuose miestuose, bet per savo tinklą – ir daugelyje šalies regionų.
Rūmai aktyviai dalyvauja tarptautinių verslo organizacijų darbe. Jie yra didžiausios pasaulyje verslo organizacijos EUROCHAMBRES, jungiančios apie 18 milijonų įmonių, nariais.
Rūmai, bendradarbiaudami su kitomis Lietuvos asocijuotomis verslo struktūromis, užima aktyvią poziciją, darydami įtaką palankių verslui sąlygų kūrimui šalyje.
Misija nesikeičia
Šiuo metu Prekybos, pramonės ir amatų rūmų Lietuvoje prezidiumui vadovauja žinomas verslininkas Darius Mockus, o asociacijos generalinio direktoriaus pareigas eina Vitas Mačiulis. Apibrėždamas svarbiausias problemas, kurioms didžiausią dėmesį skiria rūmai, V.Mačiulis tvirtino, kad verslininkams daugiausia rūpesčių kelia komplikuota mokesčių politika.
„Nerimą lemia dvi svarbiausios priežastys. Pirmiausia, nesuprantamas ir ekonomiškai nepagrįstas užmojis keisti mokesčių sistemą motyvuojant euro įvedimu. Antra, Lietuvos verslas jau išaugo iš „trumpų kelnyčių”, todėl įmonių vadovai stengiasi planuoti savo veiklą, investicijas, žmogiškuosius išteklius daugeliui metų į priekį. Tuo tarpu mokesčių sistemos pakeitimai dažnai griauna strategijas, verčia neplanuotai didinti išlaidas, keisti sutartis su užsienio partneriais. Taip sėjamos abejonės dėl Lietuvos įmonių patikimumo, didinama verslo rizika ir t.t.”, – samprotavo V.Mačiulis.
Rūmų generalinis direktorius taip pat teigė, kad neigiamai verslo iniciatyvas veikia nauji įstatymai, priimami be poįstatyminių aktų ar apipinami dviprasmiškomis formuluotėmis. Dėl to Lietuvos verslininkai aktyviau investuoja savo kapitalą užsienyje nei gimtojoje šalyje.
„Mūsų manymu, visi verslo įstatymų projektai turėtų būti aprobuojami nepriklausomų ekspertų bei verslo organizacijų atstovų, o įsigaliotų tik įvertinus jų poveikį ekonomikai”, – siūlė V.Mačiulis.
Jis taip pat teigė, kad Prekybos, pramonės ir amatų rūmų svarbiausi uždaviniai artimiausiu metu nesikeis. Bene svarbiausias jų – narystės ES teikiamų galimybių išnaudojimas. V.Mačiulio teigimu, didžiausias potencialas glūdi pasikeitusioje muitų sistemoje, taip pat pamažu kintančiame ES senbuvių požiūryje į Bendrijos naujokus.
Nauju iššūkiu Prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius pavadino augančią verslo socialinės atsakomybės svarbą.
„Didėjant konkurencijai vis daugiau vartotojų ir verslo partnerių pradeda kreipti dėmesį į firmų reputaciją, elgesį su savo darbuotojais ir supančia aplinka. Mūsų krašte tai nauja, tačiau gilesnes tradicijas turinčių rinkų patirtis rodo, kad socialinės atsakomybės srityje pralaiminčios įmonės pralaimi ir konkurencinę kovą”, – dėstė V.Mačiulis.
Beje, Rūmų 80-mečio šventėje, laikantis dar tarpukario metais suformuotų tradicijų, 51 aktyviausias ir sėkmingiausias šalies verslininkas buvo apdovanotas „Darbo žvaigždės” ordinu.
Renaldas Gabartas