Pirmąja Čilės prezidente siekiančiai tapti socialistei Mišelei Bačelet (Michelle Bachelet) sausio 15 dieną teks rungtis antrame rinkimų ture, nes sekmadienį kandidatei nepavyko surinkti daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų.
Suskaičiavusi 82 proc. balsų rinkimų komisija pranešė, jog M. Bačelet palaikė 45,8 proc. rinkėjų, o už opozicijos kandidatą Sebastijaną Pinerą (Sebastian Pinera) balsavo 25,7 proc. rinkėjų.
„Norėjosi nugalėti pirmajame ture”, – teigė M. Bačelet. Ji pažadėjo prieš antrąjį rinkimų turą visoje Čilėje organizuoti rinkimų kampaniją.
„Mūsų rezultatai galėjo būti geresni, galbūt mūsų žodžiai nepasiekė pakankamai žmonių”, – kalbėjo kandidatė.
Dar vienas Čilės susiskaldžiusių konservatorių, kurie neteko valdžios po Augusto Pinočeto (Augusto Pinochet) diktatūros griuvimo 1990 metais, kandidatas Juakinas Lavinas (Joaquin Lavin) turėjo pripažinti konkurentų pergalę ir teigė antrajame ture paremsiantis S. Pinerą.
„Žmonės išsakė savo nuomonę. Tai – demokratija”, – sakė J. Lavinas, kuris surinko maždaug 23 proc. rinkėjų balsų.
Jei prezidente bus išrinkta M. Bačelet, prasitęs 15 metų centro kairiųjų koalicijos valdymo laikotarpis. Koalicijai pavyko perpus sumažinti skurdo lygį ir paversti šalį regiono ekonomikos žvaigžde.
Daktarė ir buvusi gynybos ministrė M. Bačelet pažadėjo reformuoti Čilės privačią pensijų sistemą ir toliau vykdyti liberalias socialines programas bei tęsti laisvos rinkos ekonomikos politiką.
Parama agnostikei ir nepriklausomai M. Bačelet rodo didžiulį vertybių pasikeitimą tradiciškai konservatyvioje, katalikiškoje 16 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kurioje skyrybos buvo legalizuotos tik pernai ir išsilaiko stiprus vyriškas šovinizmas.
2005-12-12 08:01