Lietuvos rinkoje parduodamuose maisto papilduose su ginkmedžiu gali būti neurotoksinių medžiagų.
Taip ketvirtadienį spaudos konferencijoje „Ar visi Lietuvoje parduodami ginkmedžio preparatai yra veiksmingi ir nekenksmingi?” teigė Kauno medicinos universiteto Farmacijos fakulteto lektorius, Lietuvos farmacijos rinkos analitikas Mykolas Aniūnas.
Atminčiai, dėmesio koncentracijai, galvos svaigimui šalinti skirtų 27 ginkmedžio preparatų bionaudingumą ir pasisavinimą Jungtinėse Amerikos Valstijose vertino Vokietijos mokslininkai.
Nustatyta, jog dauguma ne tik JAV, bet ir Lietuvoje plačiai vartojamų preparatų su ginkmedžio ekstraktu nepakankamai asimiliuojami, turi nuo kelių iki keliolikos kartų normą viršijančių medžiagų – ginkolio rūgšties, kuri gali būti toksiška nervinėms ląstelėms bei sukelti alergiją.
Tyrimą pristačiusi Vilniaus universiteto gerontologijos ir reabilitacijos centro gydytoja neurologė Vaineta Valeikienė apgailestavo, kad atminties sutrikimais, galvos svaigimu besiskundžiantys pacientai linkę gydytis patys.
Vaistinėse žmonės ieško plačiai reklamuojamų maisto papildų su ginkmedžiu, kurie pigesni, bet daug mažiau efektyvūs už tokiais atvejais skiriamą receptinį augalinės kilmės vaistą tanakaną.
„Šis vaistas geriausiai ištirtas iš visų, esančių rinkoje, ir yra iš tiesų veiksmingas, ko negalėčiau pasakyti apie maisto papildus”, – pažymėjo neurologė.
Norintiems efektingai gydytis augaliniu preparatu, gydytoja patarė atkreipti dėmesį į tai, ar jis registruotas kaip vaistas, ar yra tik maisto papildas.
„Vartoti vaistą bet kokiu atveju mažiau rizikinga ir efektyviau, nes prieš jį užregistruojant atliekami klinikiniai tyrimai”, – Eltai sakė V. Valeikienė, ypač pabrėždama, kad maisto papildai skirti tik profilaktikai ar gydymui pagerinti, tačiau jokiu būdu neatstoja gydymo.
Pasak neurologės, ginkmedžio preparatai yra žoliniai, tačiau vis viena turi atitikti cheminėms medžiagoms keliamus efektyvumo, saugumo bei biofarmakologinės kokybės reikalavimus.
Kokybine ir kiekybine sudėtimi nevienodų ekstraktų veiksmingumas skirtingas. Norint jį įrodyti, turi būti atliekami ikiklinikiniai bei klinikiniai tyrimai.
Šiai daktarės V. Valeikienės minčiai pritarė ir farmacijos rinkos analitikas M. Aniūnas. Jo įsitikinimu, Lietuvoje pernelyg paprasta procedūra norint įregistruoti naują maisto papildą.
„Palyginti su tuo, kiek dokumentų ir tyrimų rezultatų reikia pateikti norint užregistruoti naują vaistą, neaišku, kodėl maisto papildų registracijai užtenka vos kelių popieriukų”, – stebėjosi Kauno medicinos universiteto lektorius.
M. Aniūno duomenimis, per metus Lietuvoje suvartojama apie 180 tūkstančių pakuočių ginkmedžio preparatų ir 65 tūkstančiai pakuočių preparatų, kurių sudėtyje yra šio augalo ekstrakto.
Palyginti su tanakano vartojimu, ginkmedžio maisto papildų apyvarta augo daug greičiau. M. Aniūnas dėl to kaltino preparatų reklamuotojus, kurie klaidina visuomenę nutylėdami tikrąją maisto papildų paskirtį – ligų profilaktiką, o ne gydymą.
2005-12-08 12:15