Šįvakar 18 val. Klaipėdos dramos teatre bus vaidinama nemarioji Žemaitės komedija „Trys mylimos”. Spektaklis skiriamas teatro veterano Balio Juškevičiaus 85-mečio sukakčiai. Jubiliatas pateiks malonią staigmeną. Teatro fojė žiūrovai nemokamai iš paties autoriaus rankų galės įsigyti jo knygą „Teatro šviesose ir šešėliuose” su autografu.
Nemarios „Trys mylimos”
Dvylika metų scenoje gyvuojantis teatro aktoriaus Kęstučio Macijausko režisuotas „Trijų mylimų” pastatymas buvusiam ilgamečiui Dramos teatro direktoriui ir aktoriui Baliui Juškevičiui imponuoja ne vienu atžvilgiu. Todėl amžiaus 85-mečio sukakčiai pažymėti jis pasirinko šį spektaklį.
Žemaitės „Trijų mylimų” komedija daug kartų Lietuvoje statyta ir, pasak B.Juškevičiaus, taip „išvaidinta”, kad, regis, jau nebegalima rasti ką nors naujo ir įdomaus. Tačiau šio pastatymo kūrėjai, aktoriai sukūrė originalų, įtikinamą „Trijų mylimų” variantą. B.Juškevičiaus teigimu, „Trijų mylimų” spektaklis įrodo, jog Žemaitės kūryba neprarado savo žavumo ir prasmės.
Išsipildė svajonė
B.Juškevičius yra gyvoji uostamiesčio Dramos teatro legenda. Gimęs, augęs Dzūkijoje, lankęs Kauno, Vilniaus dramos studiją, 1946 metais jis atvyko į Klaipėdą, perskaitęs spaudoje apie aktorių priėmimo konkursą kuriamame teatre.
Čia pagaliau išsipildė jo svajonė. Jis tapo aktoriumi, vaidino teatro atidarymo premjeroje – K.Jurašūno muzikinėje pjesėje „Eglė žalčių karalienė”.
Muzikalus, balsingas, judrus it gyvas sidabras, tiesiog gimęs aktorystei B.Juškevičius džiaugsmingai pasinėrė į tuomet statomų teatre muzikinių spektaklių vaidmenis.
Vadovavo teatrui
1949 metais jam netikėtai buvo pasiūlyta tapti teatro direktoriumi. Antrą kartą šią naštą užsikrovė jau pats, kai jautė esąs pasirengęs būti teatro direktoriumi. Tai buvo 1954-aisiais. Nuo tada iki 1982-ųjų rudens B.Juškevičius vadovavo teatrui, įgijo teatrologo diplomą Maskvos teatro meno institute.
Prieš ketvirtį amžiaus rašytojas Eugenijus Ignatavičius, sveikindamas B.Juškevičių 50-mečio proga, rašė: „Kažin ar Nedzingės dvaro pono darbininkai Juškevičiai, turėję keturis sūnus ir dukrą, drįso net pagalvoti, kad vienas iš jų, pats šmaikščiausias vijurkas ir dainininkas, kada nors taps teatro menininku ir sėdės šito sudėtingo sausumos laivo šturmano poste”. Sausumos laivu jis pavadino uostamiesčio Dramos teatrą, kurio šturmanu B.Juškevičius buvo beveik trisdešimt metų. Ėmus vadovauti B.Juškevičiui, „laivo” kapitonai buvo vyr. režisieriai Vladas Limantas, Vytautas Jasinskas, o nuo 1963 metų – Povilas Gaidys, su kuriuo 19 metų jiedu „vedė laivą” kartu.
Gyvenimo uostas
Per tuos kone tris sudėtingus direktoriavimo dešimtmečius B.Juškevičius nežinia iš kur sėmėsi energijos ketvirtį amžiaus vadovauti „Žinijos” draugijos Klaipėdos skyriui, dėstyti Klaipėdos fakultetuose, steigti teatro fakultetus rajonuose, šefuoti scenos mėgėjų veiklą, varyti plačią teatro meno propagavimo vagą.
O vaidinti teko ne tiek, kiek širdis troško. Tarp ryškiausių B.Juškevičiaus vaidmenų – apsukrusis krautuvės vedėjas Bonifacas K.Sajos komedijoje „Septynios ožkenos”, Kazimierėlis iš K.Sajos „Gaidžio pentinų”, Vištelė iš I.Kočergos „Laiko meistrų”, juoku žiūrovus virkdęs Milanas iš M.Mitrovičiaus „Apiplėšimo vidurnaktį”…
Komedijos žanrui tarsi gimęs Balys Juškevičius bene paskutiniaisiais direktoriavimo metais gavo visai netikėtą dramatišką kolūkio pirmininko vaidmenį A.Abdulino pjesėje „Tryliktasis pirmininkas”. Juo ir baigiasi dydžiu nepribloškianti, bet įspūdinga aktoriaus B.Juškevičiaus kūrybinė biografija teatre.
1982 metų rudenį perdavęs direktoriaus pareigas kitam ir išėjęs užtarnauto poilsio nė nemanė poilsiauti. Daug jo nuveikta – kitam reikėtų kelių gyvenimų, kad tiek spėtų.
O širdis ir dabar traukia ten, kur antrieji namai. Jais buvo ir liks jam Dramos teatras, jaunystės ir viso gyvenimo uostas.
Stefa Galkauskaitė