Balsų dauguma abonentu išrinktas A.Zuokas

Linksniuojamas skandaluose ir nuolat kovojantis su oponentais Liberalų ir centro sąjungos lyderis, Vilniaus meras Artūras Zuokas vakar sulaukė dar vieno dūrio.

Kelis mėnesius paslaptingojo „abonento” Vilniaus savivaldybėje ieškojusi Seimo komisija vakar balsų dauguma nutarė, jog „abonentas” ir sostinės meras – vienas ir tas pats asmuo.

Toks sprendimas buvo užfiksuotas vakar priimtose galutinėse komisijos išvadose. Už jas balsavo 10 parlamentarų, du politikai buvo „prieš”.

Išvadose yra ir nuomonė, kad A.Zuokas negali toliau vadovauti Vilniaus savivaldybei.

Šias komisijos išvadas sostinės meras pavadino kerštavimu.

Mero šalininkai pralaimėjo

A.Zuoko šalininkai komisijoje beviltiškai pralaimėjo grumtynes su komisijos narių dauguma iš kitų partijų frakcijų. Bet jie sulaukė netiesioginės valdančiųjų socialdemokratų paramos.

Du komisijoje esantys kairieji susilaikė balsuojant dėl išvados, kad „abonentas” yra A.Zuokas.

Politikos užkulisiuose kalbama, jog sostinės meras pastaruoju metu mėgina flirtuoti su skandale taip pat klimpstančiu kairiųjų lyderiu, premjeru Algirdu Brazausku.

„Lietuvos ryto” žiniomis, posėdžio išvakarėse A.Zuoko šalininkai tikėjosi didesnės socialdemokratų paramos.

Iš kitų valdančiųjų partijų atstovų mero šalininkai sulaukė net pasiūlymų „duoti į snukį”.

Taip į liberalcentristo Rimanto Remeikos mėginimus oponuoti komisijai reagavo socialliberalas Artūras Skardžius.

Rėmėsi „faktų visuma”

„Susipažinusi su pateikta operatyvine ir kitokia komisijai pateikta medžiaga, komisija daro prielaidą, jog šioje medžiagoje ne kartą minėtas „abonentas” yra vienas ir tas pats konkretus asmuo, kurį galima identifikuoti pagal šioje medžiagoje esančius konkrečius šio asmens biografiją, darbovietę, pareigas ir gyvenamąją vietą apibūdinančius faktus.

Visa šių aplinkybių visuma leidžia manyti, kad Vilniaus miesto meras A.Zuokas ir juodojoje buhalterijoje bei telefono pokalbiuose minimas „abonentas” yra vienas ir tas pats asmuo, glaudžiais ryšiais susijęs su įmonių grupe „Rubicon group”, – rašoma parlamentarų priimtose išvadose.

Komisija taip pat teigia, jog šių ryšių nevertina „teisiškai”, bet „politiniu ir moraliniu” požiūriu mano, kad A.Zuokas nebegali toliau vadovauti Vilniaus savivaldybei.

Anot komisijos, tokiomis išvadomis ji nesikiša į galimos korupcijos savivaldybėje ikiteisminius tyrimus atliekančių institucijų darbą ir „nesprendžia teisės klausimo”.

Apkaltino Seimo narius

– Niekas Lietuvoje ir nesitikėjo, kad gali būti kitokios išvados, – „Lietuvos rytui” vakar pareiškė A.Zuokas, paklaustas, kaip jis vertina Seimo komisijos sprendimą. – Kerštaujanti komisijos dauguma negalėjo priimti nei teisingų, nei moralių išvadų.

Pačiose komisijos išvadose daug tokių keistų teiginių kaip: „visuma leidžia manyti”, „negalime teigti, tačiau teigiame”. Tai – naujadarai mūsų teisinėje sistemoje.

– Buvo galima tikėtis, kad komisijos išvados jums nebus palankios, tačiau ar tikėjotės, kad „abonentas” bus nustatytas Seimo narių balsavimu?

– Aš galiu tik pasakyti, kad kitaip ir negalėjo būti. Nes šios komisijos sudarymo principai ir laikas yra aiškus kerštas už mano ir mano vadovaujamos partijos principinę poziciją Darbo partijos vadovo Viktoro Uspaskicho atžvilgiu.

Tokius balsavimo rezultatus lėmė ir kai kurių komisijos narių asmeninės nuoskaudos. Pavyzdžiui, Seimo Etikos ir procedūrų komisija nustatė, kad Vytautas Galvonas neturi teisės dalyvauti šios komisijos veikloje, bet, pasirodo, nei teisė, nei moralumas daliai Seimo narių negalioja.

Toks balsavimas griauna teisinius valstybės pagrindus. Galima tikėtis, jog netrukus kokia nors Seimo komisija priims sprendimus bet kokio įtarimo arba kaltinimo atžvilgiu.

Man šiuo atveju yra priimtina išsakyta aiški Seimo pirmininko Artūro Paulausko pozicija, kad tokios komisijos šiandien yra daugiau viešųjų ryšių priemonė siekiant patraukti į save dėmesį.

Tai neturi nieko bendra nei su teisingumu, nei su moralumu.

– Kokių dabar ketinate imtis veiksmų?

– Jokių veiksmų nesiimsiu. Šiandien tam tikra parlamentarų dalis nelabai supranta savo, kaip Seimo nario, pareigų, darbo visuomenei ir valstybei, todėl už mokesčių mokėtojų pinigus užsiima tik viešųjų ryšių kampanijomis.

Žvelgdamas kiekvienam piliečiui į akis aš dar kartą drąsiai galiu pasakyti, kad esu teisus ir neturiu jokių sąsajų arba interpretacijų, kurias spekuliatyviai bando suformuoti tam tikra komisijos dauguma. Todėl esu ramus ir iš viso neišgyvenu dėl tokių komisijos išvadų.

– Jei jaučiatės teisus, gal vis dėlto bandysite kreiptis į teismą ir apskųsti komisijos sprendimą įvardyti jus kaip „abonentą”?

– Neįmanoma to padaryti. Komisijos sprendimai nėra skundžiami teismine tvarka. Mūsų įstatymai nenumato galimybės reaguoti į parlamentarų išvadas. Seimo nario mandatas jiems leidžia daryti viską, ką nori.

– Tačiau Seimo komisijos išvados šiuo atveju nėra vien politinės. Jums formuluojami kriminaliniai kaltinimai. Ką ruošiatės daryti?

– Teisininkai nemato galimybės skųsti Seimo komisijos veiksmų.

Tačiau Seimo komisijos išvados yra tarpinės, kurios kartkartėmis vis dar keičiasi.

Tikiuosi, kad Seime svarstant šias išvadas atsiras parlamentarų, kurie vertins teisingumą, įstatymus, konstitucines žmogaus teises, o ne pasiduos kai kurių valdančiosios daugumos politikų keršto akcijoms. Nes tokiu būdu mes diskredituojame patį Seimą ir valstybę.

– Ar jūs dar tikitės, kad Seimas nepritars šios komisijos išvadoms?

– Nei tikiuosi, nei nesitikiu. Aš netgi tuo nelabai domiuosi. Keršto principais sudaryta komisija šiandien nėra mano dėmesio centre. Aš turiu ką veikti ir be viso šito.

– Vis dėlto kokį prognozuojate Seimo sprendimą?

– Neprognozuoju.

– Parlamento komisija pareiškė, kad jūsų ryšiai su „Rubicon group” nėra suderinami su Vilniaus mero pareigomis.

Kokią įtaką Seimo komisijos išvados gali turėti sostinės tarybos sprendimams?

– Aš tik dar kartą galiu pakartoti, kad tai yra bandymas kištis į vietos savivaldos reikalus. Jai daromas šiurkštus spaudimas.

Visi komisijos teiginiai yra subjektyvūs. Jie suformuluoti remiantis keršto motyvais. Kiek aš esu informuotas, komisijos nariai net neslepia savo subjektyvumo.

Antai Darbo partijai priklausanti komisijos pirmininkė Loreta Graužinienė vieno posėdžio metu Liberalų ir centro sąjungos frakcijos atstovams yra pasakiusi, kad vienas mano pateiktas lapelis nuvertė V.Uspaskichą iš ministro posto, tai kodėl A.Zuoko atveju turėtų būti kitaip.

Manau, kad posėdžių stenogramos turėtų būti prieinamos žiniasklaidos atstovams.

Ten galite išvysti tokių terminų ir teiginių, kad iš karto išnyktų visi klausimai apie šios komisijos darbo principus.

– Gal vis dėlto ketinate pasitraukti iš Vilniaus mero posto, jei Seimas patvirtins komisijos išvadas?

– Aš esu teisus. Šioje vietoje neturiu jokių dviprasmybių.

Kova vyko visą dieną

Vakar Seimo laikinoji komisija, vadovaujama Darbo partijos frakcijos seniūnės L.Graužinienės, išvadas tvirtino kone visą dieną.

Kaip ir prognozuota, aršiausia kova tarp A.Zuoko šalininkų ir kitų komisijos narių užvirė dėl tos išvadų dalies, kurioje kalbama apie tai, kas yra „Rubicon group” vadinamojoje juodojoje buhalterijoje minimas „abonentas”, esą gavęs pinigų iš privačios bendrovės.

Kad būtų patvirtinta galutinė išvada šiuo klausimu, prireikė net kelių balsavimų.

Komisijos narių daugumai teko kovoti ne tiktai su A.Zuoko šalininkais, bet ir su komisijai talkinančiais teisininkais.

Teisininkai prieštaravo, kad būtų paskelbta, kas yra „abonentas”.

Jie siūlė, jog komisija pareikštų, kad neturi teisinių galimybių nustatyti, ar juodoji buhalterija yra tikra, kol ikiteisminių tyrimų nebaigė teisėsaugos institucijos.

Tuo tarpu L.Graužinienė siūlė, jog dokumente būtų kuo griežtesnės ir kategoriškesnės formuluotės – pavyzdžiui, ne „komisija mano”, bet „daro išvadą”.

Socialdemokratai laviravo

Komisijoje esantys A.Zuoko šalininkai – liberalcentristai Vytautas Bogušis ir R.Remeika – mėgino jau per pirmąjį balsavimą teikti pasiūlymus, kuriais būtų apgintas jų partijos lyderis.

Tačiau kiti 10 posėdyje dalyvavusių politikų ryžtingai šiuos siūlymus atmetė.

Paaiškėjo, kad tarp aršių sostinės mero priešininkų yra ne tiktai valdančiosios daugumos atstovai, opozicijoje esantys konservatoriai, bet ir buvę A.Zuoko partijos bičiuliai. Vienas buvusių liberalcentristų Gintaras Šileikis pateikė pasiūlymus, kurie griežtumu nenusileido L.Graužinienės pozicijai.

Socialdemokratai Jonas Juozapaitis ir Vytautas Saulis „Lietuvos rytui” aiškino susilaikę dėl galutinio išvados varianto todėl, kad neturi pakankamai informacijos tokiems kategoriškiems teiginiams pagrįsti.

Be to, J.Juozapaitis teigė nemanąs, jog komisija turėtų siūlyti merui atsistatydinti.

Bet galutiniam visų išvadų projektui abu kairieji vis dėlto pritarė.

Kitos išvados – negrėsmingos

Komisijos išvadose buvo paminėti dar keli epizodai, galimai susiję su korupcija sostinės savivaldybėje.

Komisija teigia nustačiusi, jog A.Zuokas bei jo pavaduotojas socialdemokratas Gediminas Paviržis galimai siekė palankių sprendimų bendrovei „Eksimeta” – ją protegavo.

Tačiau komisijai nepakako įrodymų, jog būtų patvirtinta, kad savivaldybės tarybos sprendimai dėl sklypo sostinės Ozo gatvėje perleidimo privačiai bendrovei „Ogmios Astra” būtų pažeidę įstatymus.

Kituose epizoduose, pavyzdžiui, dėl galimų manipuliacijų grąžintinais žemės sklypais, komisija atrado teisės aktų pažeidimų ir kreipėsi į prokurorus, kad šie nustatytų, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas.

Be to, komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, jog ši leistų Seimo posėdžių salėje politikams paklausyti A.Zuoko ir bendrovės „Rubicon group” atstovų pokalbių telefonu įrašų.

Prokurorai tokį komisijos prašymą anksčiau jau buvo atmetę.

Pagrasino „duoti į snukį”

Vakarykščiame komisijos posėdyje tvyrojo itin įtempta atmosfera. Didžiausias konfliktas įsiplieskė tarp komisijos nario socialliberalo A.Skardžiaus ir liberalcentristo R.Remeikos.

R.Remeika kolegos rūstybę užsitraukė dėl to, jog per vieną posėdžio pertrauką savo iniciatyva pabendravo su žurnalistais, o posėdžio metu ėmė ironiškai samprotauti apie Seimo narius, kuriems jų laisvas mandatas „aukščiau už Konstituciją ir įstatymus”.

Liberalcentristas „Lietuvos rytui” tvirtino, jog A.Skardžius paragino jį išvaryti iš posėdžio, be to, ėmė grasinti, jog už tokias kalbas galima „duoti į snukį”.

Tokias savo kalbas A.Skardžius esą parėmė Rusijos Valstybės Dūmos pavyzdžiu, kurioje politikai neretai susimuša tarpusavyje.

R.Remeika jau pareikalavo komisijos posėdžio stenogramos, kad dėl grasinimų savo asmeniui galėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Vytautas Bruveris, Tadas Ignatavičius