Praėjus 20-osioms Baltijos taurės rungtynėms, kurios sėkmę atnešė Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinei, Lietuvos ir Latvijos futbolo federacijos vieningai pasinėrė į autentiškos Baltijos taurės paieškas.
Lietuvos ir Latvijos futbolo federacijos kreipiasi į visus žmones, galbūt esate matę, girdėję apie autentiškąją Baltijos taurę.
Pasak Lietuvos futbolo federacijos generalinio direktoriaus Juliaus Kvedaro, LLFF ir Latvijos prezidentas Janis Mežeckis yra pasirengę dėti visas pastangas, kad būtų pagaminta nauja Baltijos taurė. Tačiau siekiama, kad ji būtų identiška dingusiai taurei. Federacijos vieningai kreipsis į Rusijos federaciją, galbūt ir ji pagelbės ar suteiks vertingų žinių. Kol kas žinoma iš nuotraukų taurės forma – futbolininkai ant pečių laikantys futbolo kamuolį, tačiau nei taurės dydis, nei svoris nėra žinomas.
Ką nors žinančius apie šią taurę maloniai prašome informuoti Lietuvos futbolo federaciją tel. + 370 52638736 arba el.paštu: v.zizaite@futbolas.lt
Galbūt jau 21-asis Baltijos taurės turnyras vėl turės tikrąją taurę?
Trumpa Baltijos taurės istorija:
(remtasi Algirdu Klimkevičiumi, „Lietuvos aidas” 1996-06-14, Nr.116, p.3)
Pirmasis turnyras tarp Baltijos šalių futbolo komandų vyko 1928 metais. Prieškaryje Baltijos taurės turnyras vykdavo kasmet, tačiau vėliau visos trys Baltijos šalys nusprendė turnyrą rengti kas 2 metus.
1940 m. birželio mėn.15 d. į Lietuvą įžengus „armijai išvaduotojai” buvo pradėta naikinti ir laisvės metais sukurta savita kūno kultūros ir sporto sistema: sporto organizacijos, klubai, varžybų sistemos ir t.t. Per 1200 „Jaunosios Lietuvos” skyrių, vienijančių apie 40 tūkst. Jaunuolių, sąjunga turėjo per 80 futbolo komandų. „Dėl susidėjusių aplinkybių Lietuvos futbolo pirmenybės toliau nebus vykdomos, o paskirose sporto apygardose pradėtos vykdyti pirmenybės bus nutrauktos ir jų rezultatai bus anuliuoti”,- skelbė spauda Futbolo komiteto vardu.
Tuomet buvo draudžiama vilkėti ir uniformas su laisvos Lietuvos laikotarpiu sukurtomis emblemomis, ženkliukais (jie buvo surenkami ir atiduodami metalo laužui).
„Sporto organizacijų vadovybėms pavedu šio perspėjimo nevykdymą griežtai sekti, o nevykdančius registruoti ir sąrašus pristatyti Kūno kultūros rūmams”,- pasirašė V. Petronis. Prasidėjo šnipinėjimas, sekimas, skundai, imta sudarinėti „liaudies priešų” sąrašus.
Su taure pasielgta „kaip tinkama”
1940 m. rugsėjo 10 d. „Raudonasis sportas” straipsnyje „Baltijos taurė bus pasiųsta Maskvon” rašė: ” Laike Pabaltijo turnyro Rygoje įvyko Tarybų Lietuvos, Latvijos ir Estijos sporto atstovų konferencija. Šioje konferencijoje buvo nutarta daugiau dėl įsteigtosios Pabaltijo futbolo taurės tarpusavyje nerungtyniauti, o perduoti šią taurę prie SSRS TKT Fizkultūros ir sporto komiteto žinion, kuris su šia taure pasielgs kaip tinkamas”.
Pabaltijos TSR futbolo turnyrui nutarta įsteigti naują taurę. Tuo tikslu konferencija įpareigojo visų trijų Pabaltijo TSR- kų vadovybes paruošti iki 1941 m. sausio mėn. 1 d. šios taurės naują projektą (Pabaltijo taurė buvo pagaminta iš sidabro – svėrė apie 700 g. – pagal latvių menininko A.Švetzevico projektą.)
Algirdas Klimkevičius savo straipsnyje rašo: „Prisimenu 1962-uosius. Tarnybos reikalais lankiausi SSRS futbolo federacijoje Maskvoje. Federacijos darbuotojas pasikvietė į vestibiulį ir vienoje sporto trofėjų prigrūstoje vitrinoje parodė: „Štai ir jūsų taurė, pasigrožėkite”. Dabar nežinau, ar tai buvo Pabaltijo, ar kokia kita Lietuvos sporto taurė…”.