Ūkio ministerijoje baigiamos vertinti paraiškos, pateiktos ES struktūrinių fondų lėšoms gauti.
Nuo 2004 m. vidurio viešojo ir privataus sektoriaus atstovams atsirado galimybė pasinaudoti ES struktūrinių fondų lėšomis – jie galėjo teikti paraiškas gauti finansinę paramą pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą (BPD). Parama teikiama verslo, energetikos ir turizmo sričių projektams. Ūkio ministerijos administruojama struktūrinių lėšų suma 2004-2006 m. sudaro 1,104 mlrd. litų, iš kurių 60 proc. numatyta paskirstyti šiais metais.
Kaip sakė Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys, pradžioje kalbėta, kad Lietuvai skirtos ES paramos nepajėgsime panaudoti, tačiau šie nuogąstavimai nepasitvirtino. Per pirmąjį paraiškų priėmimo etapą, trukusį nuo praėjusių metų liepos mėnesio iki šių metų balandžio 1 d., Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) vertinti pateikta 890 paraiškų, kurių bendra paramos suma siekė 2,792 mlrd. litų. Ši suma daugiau kaip pusantro karto viršijo visas 2004-2006 m. skirtas lėšas.
Daugiausia projektų (121 privataus sektoriaus ir 86 viešojo sektoriaus) gauta iš Vilniaus apskrities. Nedaug atsiliko Kauno apskritis (atitinkamai 89 ir 81 projektai). Iš Klaipėdos apskrities gauta 50 privataus sektoriaus ir 43 viešojo sektoriaus projektai.
,,Finansų ministerijai pakeitus ES struktūrinių fondų administravimo Lietuvoje taisykles, paraiškų priėmimas buvo sustabdytas. Pagal naujus reikalavimus imtos vertinti ne atskiros paraiškos, o visa jų grupė. Taip išrenkami geriausi projektai”, – sakė ministerijos sekretorius G.Rainys.
Skaičiuojama kiekviena klaida
Lapkričio 15 dieną LVPA buvo įvertinusi 745 projektus, iš kurių teigiamai – 194. Pirmajame patikros etape projektai atmetami dėl paraiškos neatitikties administraciniams reikalavimams, pavyzdžiui pareiškėjas net ir po pakartotinio paklausimo nepateikia privalomų dokumentų: techninio projekto, detaliojo teritorijos plano ar kitos reikalaujamos informacijos.
Taip pat dažna projekto atmetimo priežastis – tinkamumo kriterijų neatitikimas, pavyzdžiui, projektas neatitinka veiklos rūšių grupės, pagal kurią teikiamas; pareiškėjas negali užtikrinti projekto bendrojo finansavimo iš nuosavų lėšų; prašoma parama netinkamai pagrįsta ir t.t. Pasitaiko atvejų, kai prašoma paramos projektui, nors jam ES struktūrinių fondų parama iš viso negali būti skirta, pavyzdžiui, neremiami transporto, prekybos sektoriaus projektai.
Tačiau dažniausiai projektai atmetami dėl nepakankamo jų aktualumo, kuris vertinamas balais. Pasak Ūkio ministerijos sekretoriaus G.Rainio, paraiškų teikimo laikotarpio pradžioje pasitaikydavo atvejų, kai projekte nebūdavo tinkamai suformuluotos verslo idėjos, trūkdavo pagrindimo, kodėl teikiamą projektą reikėtų finansuoti, dažnai pareiškėjams nebūdavo aišku, kas yra technologinė plėtra. Paraiškų rinkimo laikotarpio pabaigoje gauta daug kokybiškesnių projektų nei pradžioje.
Pirmojo paraiškų priėmimo etapo rezultatai
Ūkio ministerija Struktūrinių fondų paramą teikia viešiesiems ir privatiems projektams. Viešieji projektai – tai savivaldybių, apskričių administracijų ir kitų biudžetinių įstaigų projektai, skirti mokykloms, ligoninėms, pramoninėms zonoms. Privačiais arba įmonių verslo projektais siekiama įgyvendinti verslo, įmonių modernizavimo, plėtros projektus.
Be to, parama teikiama ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams įgyvendinti. Parama siekiama skatinti ūkio subjektus vykdyti taikomuosius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, kurti naujas technologijas, drauge stiprinant ūkio subjektų konkurencingumą, spartinant jų augimą, naujų produktų, paslaugų ir procesų kūrimą bei plėtrą. Kol kas pagal šią veiklos rūšių grupę pasirašytos 6 sutartys, kurių bendra paramos suma – per 13 mln. litų . Iš viso mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklai numatyta skirti 53,4 mln. litų.
Šiuo metu pagal priemonę „Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir efektyvumo didinimas” jau paskirstyti 68 procentai 2004-2006 m. lėšų, tai yra 193,326 mln. litų. Daugiausiai – 28 proc. (78,502 mln. litų) nuo 2004-2006 m. lėšų gavo Vilniaus apskritis, 9 proc. (26,800 mln. litų) – Panevėžio apskritis, po 7 proc. Klaipėdos (20,545 mln. litų) ir Kauno (19,275 mln. litų) apskritys.
Pagal priemonę „Tiesioginė parama verslui” paskirstyta 51 proc. visų 2004-2006 m. laikotarpiui skirtų lėšų. Kauno apskritis už 7 projektus pagal šią priemonę gavo 10 proc. (38,587 mln. litų) visos skirtos sumos. Šią apskritį pagal skirtų lėšų sumas lenkia Vilniaus apskritis, kuriai skirta 63,797 mln. litų (11 projektų), Alytaus – 48,227 mln. litų (5 projektai) ir Marijampolės – 45,696 mln. litų (1 projektas).
Pagal priemonę „Verslo aplinkos gerinimas” paskirstyta 11 procentų visų 2004-2006 m. skirtų lėšų. Kol kas Kauno apskričiai finansinė parama pagal šią priemonę nėra skirta.
Turizmo projektai jau pasidalijo daugiau kaip 41 mln. litų, tai sudaro 15 proc. visos 2004-2006 m. numatytos sumos. Paraiškų pagal priemonę ,,Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos” pateikta ženkliai daugiau, nei numatyta skirti lėšų. Gauti projektai vertinami, o lėšos bus skirtos iki šių metų pabaigos.
Pirmojo kvietimo metu surinktoms paraiškoms jau paskirstytos visos lėšos pagal veiklos rūšių grupę ,,Energijos vartojimo efektyvumo didinimas visuomeniniame sektoriuje”, skirta 93,6 mln. litų paramos.
Taip pat parama jau nebus teikiama pagal veiklos rūšių grupes ,,Parama didelėms įmonėms” ir ,,Parama įmonių turizmo projektams”, nes jau sudarytos sutartys dėl visų pagal šias veiklos rūšis skirtų sumų – atitinkamai 96,1 mln. litų ir 68,2 mln. litų.
Iki antrojo kvietimo dar reikia įvertinti smulkaus ir vidutinio verslo projektus bei paraiškas, pateiktas verslo aplinkai gerinti ir viešajam turizmui plėtoti.
Pasak Ūkio ministerijos sekretoriaus G.Rainio, jeigu liks nepanaudotų lėšų, jas vėliau bus galima perskirstyti ir finansuoti kitus tinkamais pripažintus projektus.
Prioritetas – tolygi regionų plėtra
Pasak sekretoriaus G.Rainio, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje nustatytus prioritetus įvairiomis priemonėmis skatinama tolygi šalies regionų plėtra. Teikiant ES struktūrinių fondų paramą į šį aspektą taip pat atsižvelgiama. Vertinant projektus, kurie bus įgyvendinti probleminėse teritorijose, skiriami papildomi balai. Pavyzdžiui, Kaunas – ne probleminė teritorija – pagal regioninės plėtros kriterijų gauna 0 balų, o Ignalinos rajonas – 4 balus. Ūkio ministro įsakymu patvirtintas probleminių savivaldybių sąrašas. Jame išskirta 14 ypatingų teritorijų, kurioms suteikiami papildomi balai.
,,Toks regionų plėtros skatinimas naudingas, nes pagal paraiškas, gautas tūkstančiui gyventojų, pirmauja anaiptol ne didžiųjų miestų apskritys”, – sakė ministerijos sekretorius. Tūkstančiui gyventojų daugiausia paraiškų gauta iš Tauragės apskrities – 30,9, mažiausia iš Marijampolės apskrities – 18,2. Kauno apskrityje tūkstančiui gyventojų gauta 25,3 paraiškos. Šis skaičius beveik atitinka šalies vidurkį, kuris yra 25,8 paraiškos tūkstančiui gyventojų.
Spartesni vertinimo tempai
Ūkio ministerija naujus kvietimus teikti paraiškas planuoja paskelbti šių metų gruodžio mėnesį ir 2006 metų pradžioje. Likusi paskirstyti ES paramos suma sudaro daugiau kaip 400 mln. litų, tai yra apie 40 proc. Ūkio ministerijos administruojamų Struktūrinių fondų lėšų.
,,Naujas paraiškų rinkimo etapas planuojamas tik tada, kai bus baigtos vertinti pirmojo kvietimo metu gautos paraiškos”, – sakė Ūkio ministerijos sekretorius G.Rainys.
Pasak sekretoriaus, šiuo metu atnaujinama kvietimo teikti paraiškas dokumentacija. Paraiškų teikimo etapai bus skelbiami skirtingu metu, priklausomai nuo BPD priemonės ir veiklos rūšių grupės. ,,Sieksime tolygiai išdėstyti kvietimus, kad didelis gautų paraiškų skaičius nelėtintų vertinimo proceso. Numatyta, kad atnaujinti kvietimai bus ribotos trukmės – planuojama nustatyti 2-3 mėn. paraiškų pateikimo terminą”, – sakė Ūkio ministerijos sekretorius G.Rainys.
Nauji dokumentai – tikslesni
Baigiantis 2004-2006 m. programiniam laikotarpiui jau pradėti rengti ir derinti nauji dokumentai, kuriais vadovaujantis 2007-2013 m. bus naudojama ES struktūrinė parama. Šiuo metu ES struktūrinė parama teikiama pagal visai šaliai bendrą dokumentą, o nuo 2007 m. jį pakeis keli tarpusavyje suderinti paramos panaudojimo strateginiai dokumentai: Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija ir kelios atskirų veiksmų programos minėtai strategijai įgyvendinti.
Kaip sakė G.Rainys, atsižvelgiant į naujus reikalavimus, keisis ir dokumentacija, vadovaujantis įgyta patirtimi bus koreguojamos ES paramos administravimo taisyklės, patikslinti vertinimo kriterijai, pašalinti neaiškumai. Kad būtų parengta tinkamesnė paraiškų teikimo tvarka, ūkio ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kuri teikia pasiūlymus dėl Lietuvos 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos rengimo ir veiksmų programų nustatymo. Visus pakeitimus privaloma suderinti su Europos Komisija.
Ūkio ministerija