Gamtos balta spalva apdovanotos katės dažnai būna nuskriaustos likimo – jos gimsta kurčios.
Balta nėra natūrali kačių spalva. Kiekvienas kačiukas paveldi iš tėvų vieną iš keturių spalvų: rudą, juodą, kreminę ir melsvą. Tai priklauso nuo genų. Kartais jie gali būti maišytų spalvų. Spalva pradeda plisti nuo viršutinės kūno dalies ir eina vis žemyn. Tai vyksta, kol kačiukas dar negimęs.
Yra keli genai, kurie sustabdo šį procesą. Tai baltasis ir dėmėtasis genas.
Pastarasis gali sustabdyti spalvos plitimą bet kurioje kačiuko kūno vietoje. Dėl šios priežasties gimsta kačiukai su baltomis dėmėmis.
Baltasis genas sustabdo spalvos plitimo procesą beveik iš karto. Pasitaiko, kad lieka maža dėmelė ant kačiuko galvos, vadinama „katės kepure”. Kartais baltasis genas sustabdo spalvos plitimo procesą dar prieš tai, kol spalva pasiekia kačiuko akis. Dėl to jos lieka abi mėlynos arba tik viena akis mėlyna, o kita – kitokios spalvos.
Kartais baltasis genas sustabdo spalvos plitimo procesą prieš tai, kol pasiekiamos kačiuko ausys. Tai sukelia Vardenburgo sindromą – taip vadinamas baltų kačių mėlynomis akimis kurtumas. Katės gali būti kurčios abiem arba viena ausimi. Tai genų sukeltas sindromas, kuomet dėl pigmentacijos sutrikimo visiškai neišsivysto vidinė ausis. Jeigu šis ausies kanalas neatsidaro iki 6-14 dienos, kačiukai su šiuo genetiniu sutrikimu jau niekada negirdės.
Kurčias kačiukas gali turėti bet kokios spalvos akis, tačiau didesnė tikimybė, kad tokiais taps mėlynakiai, nes tas pats procesas, dėl kurio akys lieka mėlynos, taip pat sukelia ir kurtumą.
Apytiksliai 65 proc. baltų kačių mėlynomis akimis yra kurčios. Negirdi ir 40 proc. baltų kačių skirtingų spalvų akimis bei 17 proc. baltų kačių ne mėlynomis akimis.