Visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, didžioji dauguma Lietuvos gyventojų (85 proc.) mano, kad išsivysčiusios valstybės turi teikti paramą besivystančioms ar pereinamojo laikotarpio šalims; manančių, kad paramą turėtų teikti ir Lietuva – 72 proc. Paramą lietuviai skirtų per tarptautines organizacijas ir pačioms skurdžiausioms pasaulio šalims.
Apklausa buvo atlikta šių metų lapkritį, įgyvendinant bendrą Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) ir Užsienio reikalų ministerijos projektą „Lietuvos kaip valstybės donorės gebėjimų stiprinimas” . Tai jau antroji apklausa, kuria siekiama sužinoti Lietuvos gyventojų nuomonę apie paramos teikimą besivystančioms šalims, apie Lietuvą kaip šalį – paramos teikėją, sužinoti, kokiai paramai Lietuvos gyventojai pritaria. Pirmoji apklausa buvo vykdoma prieš metus, 2004 rugsėjį. Tarp šių dviejų apklausų, įgyvendinant minėtą JTVP ir URM projektą, buvo vykdoma visuomenės informavimo kampanija, kuria buvo siekiama didinti visuomenės informuotumą apie Lietuvos įsitraukimą į paramos vystymuisi politiką.
Lyginant su 2004 m. atlikto tyrimo duomenimis, lietuvių dalis, manančių, kad išsivysčiusios šalys turi remti mažiau išsivysčiusias, palaipsniui didėja: praėjusiais metais taip manančių buvo 82,7 proc., šiais metais – 84,9 proc. (augimas – 2,2 proc.). Labiausiai linkę pritarti vidutinio amžiaus, turintys aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas tarnautojai, gyvenantys Vilniuje ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Nepritariančių tokiai paramai, paskutinio tyrimo duomenimis, buvo 5,4 proc. Tokios nuomonės labiau linkę laikytis vyresnio amžiaus gyventojai, mažiau išsilavinę ir mažas pajamas turintys pensininkai, gyvenantys kaime.
Į klausimą ar Lietuva turėtų teikti paramą ir perduoti žinias skurdesnėms šalims, teigiamai atsakė 72%, neigiamai — 19,9% (priežastys, kad Lietuva neturėtų vykdyti plėtros ir pagalbos politikos: Lietuva pati neturtinga, pačiai reikia pagalbos ir kad šalis pati turi pasirūpinti savo žmonėmis prieš teikdama pagalbą kitiems), o nežinojo ar neatsakė 8,3 proc. respondentų. Labiausiai šiai Lietuvos politikai pritaria jauni ir ir brandaus amžiaus žmonės, mažiausiai – senyvo amžiaus gyventojai, jų tarpe yra ir daugiausia nežinančių ar neatsakiusių. Lyginant su praėjusių metų tyrimo duomenimis, pritariančiųjų tokiai Lietuvos politikai dalis nepakito, tačiau nepritariančiųjų dalis išaugo 2 proc., o nežinančiųjų ar neatsakiusių sumažėjo 1,8 proc.
Apklausos duomenimis, beveik pusė (48,4 proc., t.y. 1 proc. mažiau nei praėjusiais metais) Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuva turėtų siųsti medikamentus ir maisto per stichines nelaimes ar karinius konfliktus nukentėjusiems žmonėms. Beveik trečdalis gyventojų (29,4 proc.) mano, kad būtina siųsti į neturtingas valstybes įvairių sričių ekspertus bei specialistus, o tai yra 1,8 proc. daugiau nei taip maniusiųjų praėjusiais metais. Likusieji pasisakė už lėšų skurdui mažinti skyrimą mažai išsivysčiusiose valstybėse (10,8 proc.) arba neurėjo nuomonės (11,4 proc.).
„Džiaugiamės, kad nors ir neženkliai, pritariančiųjų paramos vystymuisi politikai daugėja. Taip pat svarbu, kad didelė dalis gyventojų pritaria būtent Lietuvos įsitraukimui į pasaulinės paramos besivystančioms šalims procesus. Visuomenės informavimas apie tokios politikos poreikius ir Lietuvos, kaip šalies paramos teikėjos statusą, buvo vienas svarbiausių mūsų bendro projekto su Užsienio reikalų ministerija dalimi, kuriuo siekiama stiprinti šalies gebėjimus teikti paramą vystymuisi”, sakė JTVP įgaliotoji atstovė, JT koordinatorė Lietuvoje p. Cihan Sultanoglu.
Jos teigimu, nepaisant įrodymų, kad žmonių informuotumas tokios paramos klausimais didėja, pokyčiai šioje srityje yra dar nepakankami. „Iš ties pritarimas, kad išsivysčiusios šalys turi remti besivystančias, auga, didelė dalis gyventojų mano, kad Lietuva irgi turi padėti besivystančioms šalims. Taip pat vis daugiau manančių, kad Lietuva gali paremti kitas šalis ne tik finansiniais resursais ar teikdama humanitarinę pagalbą, bet ir teikdama ilgalaikę techninę paramą – dalindamasi patirtimi. Tačiau Lietuvai, tampant šalimi donore, dar vis reikalingas ne tik valstybinių institucijų gebėjimų stiprinimas, bet ir visuomenės informuotumo apie tokią politiką didinimas. Dar svarbiau, kad visuomenė suprastų skirtumus tarp humanitarinės pagalbos ir ilgalaikės techninės paramos, bei įvertintų pastarosios svarbą pasauliniuose vystymosi procesuose. Natūralu, kad tokie pokyčiai greitai nevyksta ir tam pasiekti reikalingas ilgalaikis visuomenės informavimas”, įsitikinusi C. Sultanoglu.
Lietuviai paramą skirtų skurdžiausiom pasaulio šalims per tarptautines organizacijas
JTVP užsakyta apklausa taip pat buvo siekiama išsiaiškinti kokius paramos lėšų teikimo būdus Lietuvos gyventojai vertina kaip efektyviausius bei kokioms šalims, jų nuomone, Lietuva turėtų teikti paramą.
Du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad lėšas efektyviausia skirti per tarptautines organizacijas, tokias kaip Jungtinės Tautos, Raudonasis kryžius ir kt. (lyginat su praėjusių metų apklausa, taip manančių dalis išaugo 5 proc., iki 63,7 proc.). Kaip mažiau efektyvų būdą Lietuvos gyventojai vertina lėšų skyrimą Lietuvos organizacijoms ir firmoms, kurios dirba neturtingose valstybėse (10,4 proc.); 6,8% – skirtų lėšas neturtingų valstybių vyriausybėms.
Daugiau nei pusė (54,6 proc.) apklausos respondentų pasisakė už paramą pačioms vargingiausioms valstybėms; 19 proc. gyventojų mano, kad Lietuva turėtų padėti buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms/NVS šalims, 10,9% – kad pietryčių Europos šalims.