Drastiškai brangstančios gamtinės dujos centralizuoto šildymo sistemų klientams smogs kitą sezoną, tačiau privačių namų savininkai jau po mėnesio bus priversti mokėti kone trečdaliu daugiau
Nuo kitų metų pradžios dujų kainos vidutiniškai didės 29 proc. Nors šis tarifų šuolis yra maždaug 10 proc. mažesnis, nei tikėtasi savaitės pradžioje, nauji įkainiai gerokai suplonins vartotojų pinigines, pareikalaus daugiau socialinių išmokų iš valstybės biudžeto ir gali komplikuoti euro įvedimo planus.
Skirtingas poveikis
Reguliuojamiems vartotojams dujų kainos nuo kitų metų pradžios didės vidutiniškai 29 proc. – nuo 447 iki 577 litų už 1000 kubinių metrų (be PVM), tačiau, dujininkų teigimu, naujos kainos iš esmės bus tokios pat, kokios galiojo 2002 metais.
Gyventojai, dujas naudojantys tik maistui gaminti ir suvartojantys iki 90 kubų per metus, kitąmet už jas mokės 1,24 Lt/kub. m arba 14 proc. daugiau nei šiemet. Dujas naudojantys ir būsto šildymui (iki 800 kubų) – 0,90 Lt/kub. m arba 17 proc. daugiau, suvartojantiems nuo 800 iki 20 tūkst. kubinių metrų dujos brangs nuo 0,51 iki 0,66 Lt/kub. m arba 27 procentais. Pastovioji kainos dalis, kurią kiekvieną mėnesį moka mažieji vartotojai, nesikeičia ir lieka atitinkamai 2 bei 12 litų.
Didieji vartotojai, sudeginantys nuo 20 tūkst. kub. m iki 0,1 mln. kub. m, kitąmet mokės 30 proc. brangiau – ne 429 Lt/tūkst. kub. m, o 558,7 Lt/tūkst. kub. m. Suvartojantieji iki 1 mln. kubų ateityje mokės 31 proc. didesnę kainą – 547,4 Lt/tūkst. kub. m, o perkantieji iki 5 mln. kubų – 34 proc. daugiau – po 515,6 Lt/tūkst. kub. m.
Patys didžiausi reguliuojamieji vartotojai, sunaudojantys iki 15 mln. kubų per metus, 2006-aisiais mokės po 429 Lt/tūkst. kub. m. arba 36 proc. brangiau.
Įmonių mokamas 10,17 lito nuolatinis mėnesio mokestis lieka nepakitęs.
„Lietuvos dujų” generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius vakar teigė, jog šios kainos galios vienerius metus, o kokia kaina dujos bus perkamos 2007 metais, jis neprognozavo.
„Prognozės tokios – naftos kaina artimiausiu metu turėtų mažėti, ir jei tai pasiteisins, ateityje dujų kainos taip pat turėtų mažėti. Kaip bus iš tikrųjų, žiūrėsime”, – sakė V.Valentukevičius.
Tuo tarpu Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas atkreipė dėmesį, kad kol kas „Lietuvos dujos” nėra pristačiusios pačios dujų kainos skaičiavimų formulės, remiantis kuria buvo parengti nauji tarifai.
„Mes, kaip akcininkai, turime abejonių, ar dujų kainos formulė yra gera ir ar ji atitinka „Lietuvos dujų” privatizavimo sutartį”, – pastebėjo A.Ignotas.
Dujų kainos formulė yra komercinė paslaptis. Aišku tik tiek, kad nuo kitų metų ji bus susieta su 1 proc. sieringumo mazuto kainomis Europoje. Dabar – su 3,5 proc. sieringumo mazuto kainomis.
Smūgis šilumininkams
Laisvųjų vartotojų statusą turinčios ir centralizuotai šilumą tiekiančios bendrovės dėl naujų dujų kainų bus priverstos itin smarkiai susiveržti diržus. Joms dujos turėtų brangti apie 45 proc.
Tiesa, miestiečiai, savo namuose turintys centrinio šildymo sistemas, šią žiemą mokės tą pačią kainą – tarifas jiems peržiūrimas tik kartą per metus, paprastai pasibaigus šildymo sezonui.
„Šilumos įstatymas iš tiesų gina vartotojus, o ne tiekėjus, todėl numatomas kainų šuolis guls ant pastarųjų pečių”, – pripažino Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Jo teigimu, mėgindami sušvelninti naujų dujų kainų kirtį, šilumininkai pastaruoju metu itin aktyviai rengėsi panaudoti alternatyvias kuro rūšis.
„Jau dabar mūsų asociacijos įmonės maždaug 10 proc. įprasto kuro pakeitė biokuru. Rengiamasi deginti šiaudus, miško kirtimo atliekas, gluosnius, daugiametes žoles ir pan. Šiuo metu naudodamos ekologišką biokurą, šilumą jau gamina apie 200 katilinių visoje šalyje, kurios tiekia apie 11 proc. visos Lietuvoje pagaminamos šilumos energijos”, – dėstė V.Stasiūnas.
Klausiamas, ar žemės drebėjimą primenantis dujų kainų šuolis netaps cunamiu centralizuotos šilumos vartotojams 2006-2007 metų žiemą, LŠTA prezidentas nenorėjo spėlioti.
Kauniečius saugo sutartis
Tuo tarpu „Kauno energijos” generalinis direktorius Aleksandras Sigitas Matelionis, komentuodamas permainas dujų rinkoje, teigė, kad kauniečiams šilumos kaina nesikeis ne tik iki 2006-ųjų rugpjūčio, bet ir vėliau.
„Privatizavimo metu su „Gazprom” buvo suderėta, kad dujų kainos nesikeis iki 2008-ųjų. T.y. tiekėjų įsipareigojimai užfiksuoti. Kita vertus, sutarties pasirašymo metu 2003-iaisiais niekas neprognozavo, kad energijos resursai brangs taip ženkliai. Sutartyje numatyta keletas aplinkybių, kurioms esant kaina gali būti peržiūrima. Tarkim, itin ženkliai padidėjus infliacijai ar po kainų šuolio. Gali būti, kad kito šildymo sezono išvakarėse teks dėl šių dalykų derėtis. Tačiau kol kas tai – tik spėlionės”, – ramino A.S.Matelionis.
„Kauno energijos” vadovas pripažino, kad augančios dujų kainos ateityje gali šiek tiek padidinti gyventojų skolas už šildymą. Šiuo metu jos nuolat siekia apie 30 mln. litų.
„Kita vertus, kylant kainoms greičiausiai augs ir žmonių pajamos, todėl galima tikėtis, kad didelių socialinių problemų brangstančios dujos nesukurs”, – vylėsi A.S.Matelionis.
PVM šilumai gali keistis
Ūkio ministerijos sekretorius A.Ignotas, kalbėdamas apie dujų kainos laisviesiems vartotojams šuolį, teigė, jog Vyriausybė turės gerai pagalvoti, ką daryti, kad numatomas 47 proc. didėjimas nebūtų toks „skausmingas”.
„Galbūt teks keisti įstatymą ir sumažinti dabar nustatytą 15 proc. dujų pardavimo kainos maržą arba kompensuoti nuostolius šilumos tiekėjams”, – samprotavo A.Ignotas.
„Lietuvos dujų” vadovas savo ruožtu taip pat žadėjo „daryti viską”, kad dujų kaina būtų patrauklesnė vartotojams. Pasak V.Valentukevičiaus, ir dabar „Lietuvos dujos” laisviesiems vartotojams parduoda dujas pigiau nei kiti tiekėjai – „Dujotekana” ar „Haupas”. Pastarosios įmonės dujas laisviesiems vartotojams pardavinėjo maždaug po 318 litų už 1000 kubų.
Premjeras Algirdas Brazauskas vakar patvirtino, kad Vyriausybė aktyviai ieškos būdų neigiamiems šio proceso padariniams sušvelninti. Užsimenama apie galimybę sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui.
„Mes tą klausimą intensyviai keliame Europos Sąjungoje, ir gruodžio 6 dieną vyks ECOFIN posėdis, kuriame finansų ministras Zigmantas Balčytis gavo įgaliojimus kovot už tai, kad PVM apmokestintų prekių ir paslaugų sąrašas būtų sumažintas. Tai būtų vienas būdų kompensuoti padidėjusias dujų, o kartu – ir šildymo kainas”, – dėstė A.Brazauskas.
Vyriausybės vadovas tikino, kad dėl to dar deramasi, ir šiuo metu jis negali pasakyti konkrečiau – yra paliktas rezervas kitų metų valstybės biudžete ir, matyt, reikės panaudoti tas lėšas, kai nusistovės kainos vartotojams.
Dabar ?ildymui taikomas 18 proc. pridėtinės vertės mokestis.
Kliūtis euro kelyje
Nors ministrų kabineto nariai vakar teigė nemaną, kad dujų kainų šuolis galėtų padaryti labai didelę įtaką infliacijai, makroekonomikos ekspertai laikėsi kitokios nuomonės.
Finansų ministras Z.Balčytis pranešė, kad ministerijos specialistams pavesta paskaičiuoti, kiek dėl brangstančių dujų kitais metais galėtų padidėti infliacija.
„Manau, jeigu Europos Komisija Lietuvos pasirengimą įstoti į euro zoną vertins kitų metų viduryje, tai dujų pabrangimas didelės įtakos infliacijai neturėtų, nes paprastai jis pajuntamas po tam tikro laikotarpio. Be to, tai priklausys nuo to, ar jis taikomas nuo sausio 1-osios. Kiek žinau, šildymui naujos kainos gali būti taikomos nuo antrojo pusmečio”, – kalbėjo finansų ministras.
Tuo tarpu Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis teigė, jog dujų brangimas greičiausiai ženkliai paveiks infliaciją ir automatiškai komplikuos euro įvedimo planus.
„Mūsų skaičiavimais, dujų brangimas vartotojų kainų indeksą gali padidinti 1-1,5 proc. punkto. T.y. jei dabar infliacija siekia 3 proc., tai 2006-ųjų sausį ji gali šoktelėti iki maždaug 4 proc. Jei taip nutiks, Lietuva balansuos ant pačios Mastrichto kriterijų įvykdymo ribos”, – prognozavo R.Kuodis.
Renaldas Gabartas