Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys, Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Arminas Lydeka šiandien išvyko į Kazachstaną, kur stebės gruodžio 4 d. įvyksiančius šalies Prezidento rinkimus.
Pasak parlamentaro, nors į Kazachstano prezidento postą kandidatuoja net vienuolika politikų, daugelis jų – visai nežinomi. Realiausiu, nuo 1989 m. Kazachstaną valdančio prezidento N. Nazarbajevo priešininku, yra laikomas buvęs jo bendražygis , buvęs Kazachstano parlamento ir proprezidentinės partijos pirmininkas Ž. Tujakbajus.
Intrigos šiems rinkimams kelią ir tai, kad vos prieš kelias savaites buvo nužudytas Ž. Tujakbajaus rėmėjas, taip pat buvęs prezidento bendražygis, buvęs ministras ir Almatos meras Z. Nurkadilovas. Opozicija neabejoja, kad ši žmogžudystė turi politinį atspalvį, mat nužudytasis opozicionierius anksčiau dabartinį Kazachstano vadovą N.Nazarbajevą palygino su buvusiu Rumunijos diktatoriumi taip pat apkaltino jį korupcija bei mėginimais įkurti paveldimą monarchiją.
„Akivaizdu, kad vienvaldžių lyderių valdomas Centrinės Azijos regionas kaip įmanydamas ginasi nuo opozicijos. Todėl ” spalvotas” revoliucijas baisiausiuose košmaruose regintys posovietinių šalių lyderiai negailestingi kitaminčiams. Tiesa, nėra visiškai aišku ar dabartiniai Kazachstano opozicijos lyderiai, ypač buvę prezidento bendražygiai iš tiesų siekia liberalios demokratijos ar tai tiesiog elito peštynės dėl įtakos” , – teigia Seimo narys Arminas Lydeka.
Liberalcentristas taip pat atkreipia dėmesį, kad Kazachstano prezidento rinkimai svarbūs ir kitu aspektu. Mat ši valstybė 2009 m. pretenduoja perrimti pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai. Tuo tarpu patį Kazachstaną ypač stipriai kritikuoja daugelis Tarptautinių žmogaus teises ginančių organizacijų.
„Pavyzdžiui Human Rights Watch savo pranešimuose kalba ne tik apie nuolatinius žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus Kazachstane, bet ir apie demokratinės valstybės standartų neatitinkančius šios šalies įstatymus. Vienas iš tokių galėtų būti Kazachstano politinių partijų įstatymas, kuris nurodo, kad norinti įsiregistruoti politinę partiją reikia turėti ne mažiau kaip 50 tūkstančių narių, negana to, ne mažiau kaip 700 partijos narių privalo būti kiekvienoje be išimties šios didžiulės šalies srityje.” , – tikina A.Lydeka.
Liberalų ir centro sąjungos frakcija